Išties stebina, kodėl premjeras stebisi visuomenės, žiniasklaidos ir opozicijos politikų reakcija, kurią jis šiek tiek paniekinamai įvardijo ažiotažu.
Juk būtent patys „valstiečiai“, po rinkimų užsimoję nuversti kalnus, iš pradžių tai žadėjo surašyti koalicijos sutartyje, po to – Vyriausybės programoje, o dar vėliau – priemonių įgyvendinimo plane.
Nieko nuostabaus, kad pastarojo dokumento naujaisiais gelbėtojais aklai netikinti tautos dalis laukė su tokiu nekantrumu ir smalsumu. Juolab kad intrigą vėl pakurstė pati valdžia.
Šią savaitę uždaruose valdžios viršūnių posėdžiuose svarstyti netgi keli to plano variantai, kuriuos valdantieji slėpė, atrodo, labiau nei didžiausias valstybės paslaptis, o patekusius į viešumą projektus vadino juodraščiais.
Tai tik patvirtino įspūdį, jog jau ne vieną mėnesį valdantys „valstiečiai“ jautėsi tarsi studentas egzamino išvakarėse – liko neperskaityta tūkstantis knygų ir viena naktis.
Atrodė, kad šis dokumentas, kurio bent svarbiausiosios nuostatos turėjo būti aiškios seniai, užklupo valdančiuosius tarsi žiema kelininkus.
Užvakar plano turinys pagaliau buvo oficialiai paskelbtas, o opozicija ėmė jį taršyti. Ko gero, yra už ką – kertiniai dokumento žodžiai: „bus analizuojama“, „svarstoma“, „įvertinta“, „sukuriama“, „peržiūrima“. Ypač tai bado akis skirsniuose, kur konkretumo turėtų būti, švelniai tariant, daugiau – mat ten kalbama apie mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigus.
Žodžiu, ekonominei ar mokesčių politikai skirtos dalys – gana miglotos. Finansų ministras V.Šapoka dabar paaiškino, kad jokių naujų mokesčių ar didelių reformų šioje srityje nebus, kol nebus užkamšytos dabartinės sistemos landos.
Bet kokios tai landos, matyt, tiksliai nežino niekas. Nepaisant to, ministras stengėsi atrodyti kuo dalykiškiau, žadėdamas visos mokesčių sistemos kompleksinę pertvarką, kuri vis tiek įvyks kada nors vėliau.
Dėl tokių miglų V.Šapoką taršė ne tik opozicijos atstovai, bet ir koalicijos partneriai, pavyzdžiui, buvusi socialdemokratų finansų ministrė R.Budbergytė.
Kai kurie finansų ministro pažadai skambėjo net ir tragikomiškai. Pavyzdžiui, pareiškimas, jog viena pagrindinių mokesčių politikos krypčių bus spaudimas turtingesnių piliečių piniginėms. Esą jie dabar tikrai nesumoka tiek mokesčių, kiek privalėtų pagal savo realų turtą ir pajamas.
Žiauri likimo ironija, bet tai ypač tinka kai kuriems valdantiesiems.
Antai Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedlio R.Karbauskio 2015 metais gautos pajamos siekė beveik 3,845 mln. eurų, o mokesčių sumokėta vos per 62 tūkst. eurų. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas Lietuvoje yra 15 proc., o apie skaidrumą aiškinantis politikas milijonierius sumokėjo tik 1,62 procento.
Žinoma, apstu įstatymuose numatytų išimčių, kuriomis noriai naudojamasi. Tarkime, gauti pajamų už anksčiau įsigytus ne nuosavybės vertybinius popierius – obligacijas, pasinaudoti ūkininkams taikomomis lengvatomis. Bet ko jau ko, o skaidrumo čia – mažiausia. Vadinasi, valdantiesiems pirmiausia derėtų apsišluoti šiame kieme.
Vartant priemonių planą, netrūksta neaiškumų ir švietimo reformų srityje, ne tokie aštrūs atrodo net švenčiausios „valstiečių“ kovos su alkoholio demonu pažadai, nebeliko ir radikalių užmojų naikinti, perstumdyti ar į Kauną iškelti ministerijas.
Matyt, pageidaujantiems daugiau aiškumo teks laukti kitų metų, kai bus paskelbta Vyriausybės veiklos ataskaita.
