Dvaras Aštriojoje Kirsnoje (Lazdijų r.). Stambus ūkis, kuriame mūkia apie 200 karvių. Tai brolių Narauskų dabartinis verslas.
Tiesa, jie dar užima ir aukštus postus keletą metų pieno perdirbimo gamyklą vėluojančiame pabaigti kooperatyve „Pienas LT“: Naglis vadovauja įmonės valdybai, o Nerijus yra tos pačios valdybos narys.
Naglis šiuo metu dar diriguoja ir Pieno tarybai, kurią sudaro gamintojų, perdirbėjų bei valdžios institucijų atstovai.
Be to, jis apsiėmė savo iniciatyva sukurti Lietuvos pieno sektoriaus strategiją.
Dėl to jam gerų žodžių negailėjo ir žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pripažinęs, jog reikia lenkti galvą prieš atsiradusį tokį žmogų, kuris bando plačiau mąstyti.
Tačiau strateginiu mąstymu turintis pasižymėti „Pieno LT“ valdybos pirmininkas linkęs patylėti, kai imama kalbėti apie jo ir brolio praeitį.
Mat Narauskai abu puikiai žinomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).
Ir anaiptol ne vien dėl to, kad pastaruoju metu šios institucijos tyrėjai turi padėti Europos kovos su sukčiavimu tarnybai OLAF, kuri nusprendė išsiaiškinti, ar ES parama „Pienui LT“ teikiama teisėtai.
Seniau dirbantys FNNT pareigūnai brolius iki šiol pamena dėl skandalingos bylos, kuri ne mažiau skandalingai buvo numarinta.
Papirkinėjo muitininkus
Daugiau kaip prieš dešimt metų bendrovės „Svydis“ savininkai broliai Narauskai buvo apkaltinti, kad įkūrė ir vadovavo dviem organizuotoms nusikaltėlių grupėms, kurios vertėsi mokesčių grobstymu bei pareigūnų papirkinėjimu.
FNTT pareigūnai buvo nustatę, kad brolių vadovaujamos grupuotės nariai, papirkę muitininkus, net 21 kartą inscenizavo, neva įvairios „Svydžio“ prekės išvežamos į užsienį, nors iš tiesų jos likdavo ir buvo pardavinėjamos Lietuvoje.
Valstybės sieną kelioms valandoms simboliškai kirsdavo tik tušti vilkikai, kurių vairuotojai gaudavo papirktų muitininkų išduotas pažymas, kad vežamos prekės.
Buvo įtariama, kad taip galėjo būti „nusodinta“ įvairių prekių daugiau kaip už 10 milijonų litų (dabar būtų 2,89 mln. eurų), o vien valstybei nesumokėtų mokesčių suma siekė du milijonus litų (579 tūkst. eurų).
Operatyvininkai buvo užfiksavę ir 8 atvejus, kai vienas Alytaus teritorinės muitinės pareigūnas už tai, kad įformins dokumentus apie neva į užsienį išvežtas prekes, gaudavo kyšius – po 200 JAV dolerių (dabartiniu kursu – 187,5 euro) už vieną fiktyvų pergabenimą.
Dirbo premjero krikštasūnis
Bylą tyrę FNNT pareigūnai prisiminė, kad buvo susidūrę su didžiuliu spaudimu iš aukščiausių valdžios sluoksnių ir reikalavimu nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Broliai Narauskai įtakingų globėjų turėjo ne vieną. Tuo metu jų bendrovėje „Svydis“ dirbo ir tuomečio premjero Algirdo Brazausko krikšto sūnus Paulius Vilemas.
Jau pradėjus tirti galimus brolių nusikaltimus P.Vilemas išėjo iš „Svydžio“ ir buvo paskirtas premjero patarėju privatizavimo klausimais.
Kaip tik tuo metu ir prasidėjo įvairūs nesklandumai.
Paspruko prieš sulaikymą
„Buvo ne tik labai sunku gauti sankcijas dėl brolių sekimo ir sulaikymo. Jutome, kad aukšti pareigūnai jiems galėjo nutekinti ir informaciją“, – sakė vienas šią bylą tyręs FNTT tyrėjas.
Nors buvo planuojama brolius suimti, niekaip nepavykdavo aptikti jų pėdsakų. Tik vėliau paaiškėjo, kad jie beveik visą laiką praleido vienoje Druskininkų sanatorijų.
Kai pagaliau buvo gauta patikimos operatyvinės informacijos, kad vienas brolių grįžo į savo namą Kaune, pareigūnai trimis automobiliais išvyko į sulaikymo operaciją.
Tačiau prieš pat namo šturmą įtariamasis sugebėjo pasprukti. Pareigūnai įtarė, kad jis buvo įspėtas apie galimą areštą.
Brolių namuose kratą atlikę tyrėjai buvo priblokšti prabangos. Visa vidaus įranga ir baldai buvo pagaminti iš brangiausių medžiagų. Net židiniams buvo panaudotas krištolas.
Bylą grąžino prokurorui
Baudžiamoji byla, kurioje Narauskai buvo kaltinami įvairių finansinių nusikaltimų organizavimu ir įvykdymu, Kauno apygardos teismui perduota 2004 metais.
Kartu su broliais, kuriems buvo inkriminuojama po 10 skirtingų nusikalstamų veikų, į teisiamųjų suolą sėdo dar 8 asmenys – daugiausia bendrovės „Svydis“ darbuotojai ir muitininkai.
Nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios ji apaugo įvairiais gandais ir paslaptimis.
Iš pradžių teisininkus pribloškė teisėjų sprendimas – jau įsibėgėjus procesui ir pradėjus įrodymų tyrimą jie nutarė patenkinti teisiamųjų prašymą bylą grąžinti prokuratūrai kaltinamajam aktui iš naujo surašyti.
Bet tokį sprendimą Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Dainius Simonavičius apskundė Apeliaciniam teismui.
Skundą išnagrinėjęs aukštesnis teismas 2005 metų kovo mėnesį nusprendė, kad nebuvo jokio pagrindo bylos grąžinti prokuratūrai.
Teismas konstatavo, jog surinkta pakankamai įrodymų, kad teisiamieji galėjo įvykdyti jiems inkriminuojamus nusikaltimus.
Nors šis sprendimas buvo neskundžiamas, broliai Narauskai sugebėjo jį apskųsti Aukščiausiajam teismui. Matyt, taip buvo tikimasi dar labiau vilkinti procesą.
Tai padaryti pavyko, nes Aukščiausiasis teismas tik po 9 mėnesių priėmė nutartį atsisakyti nagrinėti skundą, konstatavęs, kad apskųstas Apeliacinio teismo sprendimas yra neskundžiamas.
Tyrimas buvo nutrauktas
Po šios nutarties Kauno apygardos teismas turėjo iš naujo pradėti nagrinėti brolių baudžiamąją bylą.
Tačiau ar byla buvo nagrinėjama, taip ir neaišku. To gerai neprisiminė ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras D.Simonavičius: „Galiu pasakyti tik tiek, kad 2008 metų pabaigoje aš priėmiau nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.“
Paklaustas, kaip nutiko, kad bylą, kurią turėjo išnagrinėti teismas, nutraukė prokuroras, pašnekovas bandė tiktai spėlioti: „Turbūt teismas dar kartą prokuratūrai grąžino tą bylą ir aš ją nutraukiau.
Nors tiksliai pasakyti, kaip ten buvo dėl sprendimų, negaliu. Gali būti ir taip, kad byla yra iš viso sunaikinta.“
Slėpė nusikalstamą veiklą?
Tuo metu, kai Narauskų byla lyg karšta bulvė buvo mėtoma iš vieno teismo į kitą, Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad garsūs pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstytojai masiškai naudojasi „Svydžio“ vadovų vardais pasirašytomis fiktyviomis sąskaitomis faktūromis.
Ši bendrovė net buvo įvardijama kaip įmonė, naudojama nusikalstamai veiklai slėpti.
Dėl fiktyvių „Svydžio“ sąskaitų faktūrų, kuriomis pasinaudoję aferistai grobstė PVM, buvo pradėta keliolika ikiteisminių tyrimų.
Tačiau tyrėjai baudžiamojon atsakomybėn traukdavo tik fiktyviais dokumentais pasinaudojusius asmenis ir nesigilindavo, kaip jie gaudavo dokumentus su „Svydžio“ rekvizitais ir vadovų parašais.
2015 metų rudenį, prieš pat tapdamas generaliniu prokuroru, vieną tokią bylą išnagrinėjo ir tuometis Ukmergės apylinkės teismo teisėjas Evaldas Pašilis.
Teisėjas simboline bausme nubaudė garsų PVM grobstytoją Gytį Damulį, kuris buvo kaltinamas iš valstybės biudžeto pasisavinęs apie 300 tūkstančių eurų.
Tarp keleto G.Damuliui inkriminuojamų epizodų buvo ir fiktyvus prekių pirkimas iš bendrovės „Svydis“.
Šioje fiktyvioje sutartyje buvo įrašyta tuometės „Svydžio“ direktorės Vaidos Bizulienės pavardė, bet jos taip niekas ir neapklausė.
Vargo, kol gavo milijonus
O iš balos sausi išlipę Narauskai, tapę dvarininkais Aštriojoje Kirsnoje, pasuko į pieno gamybos sektorių ir netgi prasimušė į žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybą.
Kooperatyvui nusprendus statyti pieno perdirbimo gamyklą irgi pakvipo nemenkais pinigais. Mat pats fabrikas turėtų kainuoti per 40 mln. eurų.
Dalį šios sumos sunešė patys ūkininkai kaip pajus. ES paramos irgi buvo atseikėta ne vienas milijonas.
Paskutinę injekciją nuspręsta suteikti praėjusiais metais, tačiau gauti norimus 4 mln. eurų nebuvo paprasta. Mat Žemės ūkio ministerijos Projektų atrankos komitetas dusyk nepatvirtino „Pieno LT“ prašymo skirti tokią sumą.
Tik kai Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pateikė išvadą, kad parama gamyklai gali būti skirta, komitetas pagaliau jai pritarė. Ir tai per plauką: balsai pasidalijo per pusę, bet Projektų atrankos komitetui vadovavusio tuomečio viceministro Sauliaus Ginto Cironkos nuomonė lėmė, kad pinigai kooperatyvą pasiektų.
Apie praeitį – nė žodžio
– Kaip sekasi įgyvendinti paraiškoje numatytus darbus? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Naglio Narausko.
– Dar nesame pateikę NMA paskutinio mokėjimo. Numatyta įranga jau sumontuota, vyksta darbas, o patį prašymą turime pateikti iki kovo 31 dienos.
– Kiek šiuo metu pieno perdirba Kauno laisvojoje zonoje veikianti gamykla?
– Artėjame prie projektinio pajėgumo – 650 tonų per parą.
Streso testų metu vis didiname apkrovas ir stebime, kaip gamybos grandys jas atlaiko.
– Gerbiamas Nagli, klausimas iš kitos operos: gal kartais pamenate, kaip baigė savo gyvenimą bendrovė „Svydis“, kurioje veikėte kartu su broliu?
– (Pauzė.) Tai su pienu niekaip nesusiję. Išvis aš nesu viešas asmuo. Nenorėčiau kalbėti apie tai, kas su pienu ar žemės ūkiu neturi sąsajų.
Tarnyba domisi, ar parama išvis buvo teisėta
Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ susikūrė 2008 metų pabaigoje. Jam priklauso nemažai ūkininkų iš Lietuvos pieno gamintojų asociacijos. Kol nebuvo tapęs žemės ūkio ministru, valdybos nariu buvo ir B.Markauskas, kurio motinai Sofijai Markauskienei priklausantis pieno ūkis yra tarp „Pieno LT“ pajininkų.
Pasinaudojęs 2007–2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programa kooperatyvas yra gavęs tris ES paramos paketus – 483 tūkst., 1,136 mln. ir 14,708 mln. eurų.
Pagal 2014–2020 metų Lietuvos kaimo plėtros programą numatyta skirti 4 mln. eurų parama. Kol kas iš jos išmokėta 3,07 mln. eurų.
Ne vienus metus su „Pienu LT“ bylinėjasi mokslininkas ir verslininkas Vytautas Fedaravičius. Jam priklauso patentas „Kazeino gamybos būdas ir įrenginys“. Išradėjo nuomone, jo teisės gali būti pažeistos tokią technologiją naudojant kooperatyvo gamykloje.
V.Fedaravičius pernai kreipėsi ir į Europos kovos su sukčiavimu tarnybą OLAF. Įtariama, kad „Pieno LT“ projektas nuo pat pradžios nėra teisėtas, nes pieno baltymų koncentratų gamyba išvis negalėjo būti finansuojama ES lėšomis, mat tai nėra numatyta ES steigimo sutarties prieduose.
OLAF dėl to pradėjo tyrimą, o Lietuvoje ši institucija bendradarbiauja su FNTT.
