Trečio pagal senumą Europoje ir pirmuoju tuometinėje Sovietų Sąjungoje iš važiuojamosios gatvės pėsčiųjų taku virtusio Šiaulių bulvaro rekonstrukcijos tąsos projektą rengia kelininkai, o unikalios miesto viešoji erdvės renovacija įvardinta kaip „F“ kategorijos kelio rekonstrukcija ir dangos keitimas.
„F“ kategorija reiškia nemotorizuoto eismo gatvę, kuri gali būti ir žvyruota.
Skirs 4,5 milijono eurų
Sutartis dėl senosios Vilniaus gatvės pėsčiųjų pėsčiųjų bulvaro dalies projektavimo darbų sausio 16 dieną buvo pasirašyta su viešąjį pirkimą laimėjusia bendrove „SRP projektas“.
Miestui svarbaus objekto projektavimo darbus patikėta atlikti bendrovei, kurios specializacija yra transporto infrastruktūros: kelių, gatvių ir jų sankryžų – projektų rengimas.
Projektavimo užduotyje numatyta, kad sprendiniai gatvės senajai daliai atnaujinti turėtų derėti prie rekonstruotos dalies, tačiau nebūti identiški.
Senosios 545 metrų ilgio bulvaro dalies rekonstrukcija, kuriai numatoma skirti 4,5 milijonų eurų „Urban“ programos lėšų, galėtų prasidėti jau kitų metų pavasarį.
Kita 735 metrų ilgio Šiaulių pėsčiųjų bulvaro dalis buvo rekonstruota 2005-2010 metais. Šios atkarpos renovacijai buvo skirta 25,9 milijono litų (7,5 milijonų eurų).
Šiauliečiams kilo daug klausimų
Spendimas senosios pėsčiųjų bulvaro dalies rekonstrukcijos projektavimo darbus patikėti kelininkams sukėlė nevienareikšmę šiauliečių reakciją.
Liko neaišku, kas laukia šioje bulvaro dalyje esančio 500 vietų amfiteatro ir kitų bulvaro erdvių.
Vilniaus Rūdės gatvių sankirtoje esantis amfiteatras turėtų išlikti, tačiau šios bulvaro dalies įvaizdžiu jaus spėjusį tapti Arkų kompleksą projektavimo sąlygose siūlome griauti.
Iš projektuotojų laukiama sprendinių ir bulvaro erdvėms prie Fotografijos muziejaus, Šiaulių viešbučio ir Dviračių muziejaus bei Povilo Višinskio aikštei.
Turėjo paisyti reikalavimų
„Mes siekėme, kad bulvaro rekonstrukcijos projekto rengimas būtų patikėtas architektams, tačiau to daryti neleido viešųjų pirkimų tarnyba.
Įrašius sąlygą, kad projekto vadovas privalo būti architektas, neva būtų pažeistos nuostatos dėl konkurencijos.
Į tokius viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimus mes atsimušame ir rengiant teritorijų projektus“, – portalui lrytas.lt sakė Šiaulių vyriausioji architektė Rasa Budrytė.
Kol kas Šiaulių vyriausioji architektė sakė nelinkusi dramatizuoti situacijos. Jos teigimu, vienos projekto dalies vadovas bus architektas.
Nuo išankstinių vertinimų susilaikė
„Manau viskas bus gerai, o jei projektas mūsų netenkins, ieškosim kitų projektuotojų, nes pėsčiųjų bulvaras yra Šiaulių įvaizdžio dalis ir bet kokios rekonstrukcijos, net ir atliktos už europinius pinigus, miestui nereikia“, – sakė R.Budrytė.
Pasak Šiaulių vyriausiosios architektės, griauti planuojamos arkos dar nerekonstruotoje bulvaro dalyje didelės vertės neturi, tačiau būtų verta išsaugoti originalius šviestuvus arba juos tik atnaujinti.
Miesto įvaizdžio dalimi tapę bulvaro akcentai: Gaidžio laikrodis, paminklas P.Višinskiui, fontanėlis Vilniaus-Rūdės gatvių sankirtoje ir amfiteatras būtinai turėtų išlikti“, – tvirtino R.Budrytė.
Šiaulių miesto vyriausioji architektė sakė neturinti išankstinio nusistatymo prieš projekto rengėjus ir mano, kad su jais bus galima tartis: „Kol nėra apčiuopiamo rezultato, ar nenoriu nieko vertinti“.
Kiekvienas darys savo darbą
Šiaulių senosios bulvaro dalies rekonstrukcijos projekto vadovas Benas Ubartas sakė čia nematąs jokios problemos.
„Kelininkai darys savo dalį darbo, o architektai – savo. Architektas bus vienos projekto dalies vadovas.
Aš esu tik projekto koordinatorius, kuris turi suvienyti specialistus bendram darbui ir siekti, kad projektas būtų parengtas kokybiškai ir laiku.
Mes atviri pasiūlymams. Jei jie įeina į paslaugų pirkimo apimtis, tai į juos atsižvelgsime, o jei ne – dėl to gali būti tariamasi papildomai“, – sakė B.Ubartas.
Senosios Šiaulių bulvaro dalies rekonstrukcijos projekto vadovas sakė pats užaugęs Šiauliuose ir gerai suprantąs, koks šis bulvaras yra reikšmingas miestui.
Patarė ir Maskvos Arbato kūrėjams
Centrinėje miesto dalyje esantis pėsčiųjų bulvaras driekiasi Vilniaus gatve. Jo ilgis siekia 1 kilometrą 280 metrų.
Sovietų Sąjungoje Šiauliai pirmieji (1975 metais) važiuojamąją gatvės dalį pavertė pėsčiųjų taku.
Šiaulių pėsčiųjų bulvaro idėjos autorius – tuometinis miesto vadovas, vėliau Šiaulių garbės piliečiu tapęs Vilius Kazanavičius. Bulvarą projektavo architektė Virginija Taujanskienė.
Sekant šiauliečių pavyzdžiu 1977 metais buvo įkurta Laisvės alėja Kaune, o 1978-1979 metais – ir Arbato pėsčiųjų takas Maskvoje.
Ir Kauno Laisvės alėjos, ir Maskvos Arbato kūrėjai konsultavosi su pėsčiųjų bulvarą anksčiau Šiauliuose įrengti jau spėjusiais specialistais.
