Rašte piktinamasi, kad vasario 13-ąją Šiaulių meras sudarė teisme taikos sutartį su atstatydintu savo pavaduotoju Domu Griškevičiumi, o ši sutartis leido vasario 17-ąją sugrįžti politikui į darbą.
Šiaulių meras A.Visockas sakė, kad neturėjo net kitos išeities – perversmininkai nepateikė savo kandidatūros į vicemerus: „Taikos sutartimi buvo išvengta ir didžiulės žalos – pirmalaikiai rinkimai būtų sukėlę sumaištį, be to, mokesčių mokėtojams būtų tekę apmokėti politikų nepamatuotų ambicijų kainą – apie pusę milijono eurų už rinkimus“.
Išvardijo mero „nuodėmes“
Aukščiausiems valstybės vadovams skirtame rašte šiauliečių politikų grupė įvardijo savivalės faktus. Pasak jų, prieš pasirašydamas taikos sutartį meras A.Visockas privalėjo parengti atitinkamą Savivaldybės tarybos sprendimo projektą, jį suderinti ir pateikti svarstyti Tarybai.
Konstatuojama, kad taip elgdamasis Šiaulių miesto meras šiurkščiai pažeidė Vietos savivaldos įstatymą, Šiaulių miesto tarybos reglamentą, vienasmeniškai nepaisė Tarybos valios ir ją eliminavo.
Be to, pažymima, kad sprendimą sudaryti taikos sutartį priėmęs Šiaulių apygardos administracinis teismas „buvo suklaidintas sąmoningai, pateikiant taikos sutartį pasirašiusio asmens teisinę poziciją kaip vienintelio VSĮ įgalioto subjekto – savivaldybės tarybos poziciją“.
Valstybės vadovų prašoma įvertinti, „ar esama įstatymo nuostata neprieštarauja LR Konstitucijai ir tokiu būdu nėra paneigiamas atstovaujamosios demokratijos principas, kuomet paminama išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija?“
Apie teismo niuksą nutylėjo
Portalui lrytas.lt pavyko išsiaiškinti, kad šio kreipimosi autoriai nebuvo sąžiningi – kažkodėl rašte nutylėta, jog vasario 20-ąją Šiaulių apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas atskirasis skundas.
16 iš 31 Šiaulių miesto tarybos nario pasirašytame skunde buvo prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo patvirtintą taikos sutartį.
Teismas net nepriėmė skundo, nes jis buvo pateiktas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Vasario 21-ąją priimtoje nutartyje nurodoma, kad iki kovo 6-osios būtina ištaisyti trūkumus, kitu atveju atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir sugrąžintas apeliantams.
Įstatymai numato, kad Savivaldybę ir Tarybą teismuose gali atstovauti tik meras arba jo įgaliotas asmuo. „Savivaldybės merui įgaliojimus atstovauti teisme suteikia įstatymas, o ne savivaldybės tarybos narių dauguma“, – pažymima nutartyje.
Šiaulių miesto tarybos posėdis įvyko vasario 23-iąją, tad į Prezidentę, Seimo pirmininką ir premjerą kreipęsi politikai jau buvo gavę teismo nutartį dėl netinkamai paduoto atskirojo skundo.
Lyderis pakeitė toną
Buvęs Šiaulių meras, o dabar į vicemerus kandidatuojantis socialdemokratas Justinas Sartauskas sakė, kad laišką valstybės vadovams išsiuntė „dėl teisinės koalizijos: „Meras turi vykdyti daugumos valią, o ne nubraukti jų pastangas“.
Prieš kelias dienas merui A.Visockui apkalta grasinęs J.Sartauskas vis tiek tikino, kad teismas galėjo būti suklaidintas. Tačiau sprendimą ne teisiniu keliu spręsti problemas aiškino kitaip: „Akivaizdu, kad skubotai kurtame įstatyme yra spraga, nes jo kūrėjai nenumatė aplinkybės, kad meras dirbtų su tarybos mažuma“.
Paklaustas, kodėl nebandė įsigilinti į beveik metus trukusią Raseinių bylą, J.Sartauskas atšovė, kad šis atvejis – ne toks: „Ten buvo kivirčas dėl procedūrinių dalykų“.
Pirmi buvo raseiniškiai
Vis dėlto Šiaulių politikams būtų pravartų perversti šią bylą. Joje tašką padėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai apibrėžė tarybos ir mero kompetencijų ribas.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Raseinių rajono tarybos narių dauguma padarė pažeidimą, nes siekė įtakoti mero poziciją teisme.
Tame pačiame verdikte išaiškinta, kad tik meras ar jo įgaliotas asmuo gali atstovauti teisme savivaldybės ar tarybos interesus.
