„Tikėjomės diskusijos, tačiau vyko ministerijos monologas. Bandėme užduoti klausimų ministerijos vadovams, ar parengta kaštų ir naudos analizė, kodėl nesilaikoma vyriausybės numatytos miškų ir regioninės politikos programų. Rinkiminiai pažadai buvo priešingi nei dabar daroma. Tačiau vietoj atsakymų išgirdome nuolatinį miglos pūtimą ir bandymą įtikti“, – sako miško auginimo specialistų bendrijos vadovas Marijonas Bernotavičius.
Susitikimas inicijuotas Aplinkos viceministro Martyno Norbuto ir reformą rengiančio miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio. Vyr. miškininkai po susitikimo išvyko gūžčiodami pečiais ir nesupratę susitikimo tikslo.
„Ministerijos vadovai nesugeba pateikti kaštų ir naudos analizės – kiek ekonominės naudos valstybė gaus po reformos ir kiek valstybei kainuos įsipareigojimai naujiems bedarbiams. Be to, siūloma pertvarka visiškai neatitinka S.Skvernelio Vyriausybės regionų ir darnios miškų plėtros politikos“, – teigia M.Bernotavičius.
Susitikimo metu vyr. miškininkai atrėmė ministerijos viešai išsakomą poziciją, kad urėdijos dirba nepelningai. Valstybės įmonės miškų urėdijos 2016 m viršijo užsibrėžtą pelno planą. Visos 42 miškų urėdijos pernai dirbo pelningai, o konsoliduotas urėdijų grynasis pelnas pernai sudarė 7,3 mln. eurų, palyginti su 6,2 mln. eurų 2015 m.Pateikus pelningumo rodiklius, ministerijos vadovai atsakė, kad pelnas nėra svarbu.
„Paskaičiavome, jog ministerijos viešai deklaruojamas sutaupymas susidarys tik iš darbuotojų atleidimo. Keliame klausimą, kas iš to? Mes sutinkame, kad buhalterinės paslaugos gali būti centralizuojamos ir viešieji pirkimai palaipsniui gali būti centralizuojami, bet panašu, kad ministerijai tai tėra vieša priedanga“, – piktinosi M. Bernotavičius.
Be to, miškininkai sulaukė užuominų, jog artėjant įstatymo priėmimui urėdijos gali sulaukti tam tikrų institucijų patikrinimų.
