Pernai rudenį prie „Žiburio“ knygyno vairo stojusi Rima Ignatavičienė buvo priblokšta, kai ėmė aiškėti tikrasis finansinis vaizdas. Mat oficialiuose dokumentuose ir ataskaitose jis buvo gerokai papudruotas – įmonė buvo nuostolinga, bet skolos – nedidelės.
Pasirodo, nuo pat 2013 m. knygynas klimpo į nuostolius, bet ilgametė bendrovės vadovė nedarė nieko. 2013 m. bendrovė tiekėjams nesumokėjo 47 tūkst., 2014 m. – 42 tūkst., o 2015 m. – dar 27 tūkstančių eurų.
Pinigus už parduotas knygas, vadovėlius, sąsiuvinius gavusio knygyno vadovė neskubėjo atsiskaityti – išsimokėdavo atlyginimus sau. Nepadėjo nei bandymas paskutiniais metais mažinti darbuotojų skaičių.
Galiausiai direktorė pati paliko įmonę su solidžia 6 mėnesių atlyginimo dydžio išeitine. Panašios išmokos buvo paskirtos dar keliems darbuotojams, tarp jų – ir vairuotojui.
R.Ignatavičienei buvo keista, kam knygynui išvis buvo reikalingas vairuotojas. Puse etatu įdarbintas vyriškis buvo sudaręs panaudos sutartį – „Žiburio“ knygyno reikalais važinėjo savo automobiliu. Kelionių buvo daug – kai kuriais mėnesiais išmokos vairuotojui kone sutapdavo su knygyno direktorės atlyginimu.
Naujoji direktorė žagtelėjo, sužinojusi, kad vairuotojas yra itin artimai susijęs su buvusia vadove. Negana to, paaiškėjo, kad vyriškio pagrindinė darbovietė buvo degalinė. Iš jos ir buvo pristatomi čekiai už sunaudotus degalus.
„Nežinau, ar moralu išsimokėti maksimalias išeitines, kai palieki nustekentą įstaigą, – pirmtakei priekaištų negailėjo dabartinė vadovė. – Man pradėjus dirbti savo noru išsyk pasitraukė keturios su pareigomis nesusitvarkančios darbuotojos“.
Viena knygyno darbuotoja pareiškimą išeiti savo noru parašė, kai buvo pričiupta prekiaujanti iš namų atsineštomis knygomis.
R.Ignatavičienė mano, kad nebūtina pardavinėti įstaigos, nes šiauliečių mėgstamą knygyną galima paversti pelningu. Juolab kad yra parengtas planas įkurti kavinukę, organizuoti renginius jaunimui, vaikams, šeimoms. „Jei privatininkai gali dirbti pelningai, ir mes sugebėsime, bet knygos sudarys tik pusę veiklos“, – kalbėjo direktorė.
Vienintelė kliūtis – senos skolos. Todėl knygyno vadovė kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę, kad iš sutaupytų pinigų būtų padengti įsiskolinimai. Ar miesto politikai ryšis sumokėti skolas, paaiškės ketvirtadienį šaukiamame Tarybos posėdyje.
Savo ruožtu Šiaulių miesto savivaldybės administracija jau kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, Šiaulių apygardos prokuratūrą ir Lietuvos auditorių rūmus, kad būtų įvertinta ir buvusių knygyno vadovų, ir šiai įmonei klaidinančias audito ataskaitas teikusios bendrovės veikla.
