Gali būti, kad jų šlovės spinduliai apakino ir 57 metų stalių, kuris
sumanė lėšų gyvenimui prasimanyti protezuodamas ir gydydamas dantis, o
tai darė tiesiog bute.
Jokio medicininio išsilavinimo neturinčiam staliui vis dėlto pritrūko
įgūdžių paslaugą atlikti kokybiškai, todėl klientai pasiskundė policijos
pareigūnams, o pastarieji slaptos operacijos metu šią savaitę
apsišaukėlį sulaikė.
Netrukus paaiškėjo, kad odontologu pasijutęs kaunietis jau anksčiau buvo
teistas už tokią pat veiklą. Teismas jam skyrė laisvės apribojimo
bausmę 2 metams, taip pat uždraudė naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar
perduoti saugoti kitiems asmenims daiktus bei įrankius, susijusius su
dantų gydymu ir protezavimu.
Galima sakyti, kad vyras apribojimų šiek tiek laikėsi, mat dantų gydymo
procedūroms naudojo elektrikų reples, o grąžtu tapo patobulintas nagų
šlifavimo prietaisas.
Vyro noras perprasti odontologo darbo ypatumus buvo nenugalimas, todėl
ir po teismo nuosprendžio jis dantis protezavo mažiausiai 12 žmonių, už
paslaugas susižėrė daugiau kaip 12 tūkst. eurų. Kartą nubaustas jis
elgėsi jau atsargiau – bijodamas pasalos atidžiai apžiūrinėdavo
teritoriją aplink namus, taip pat stebėdavo, ar sekliai neseka paskui
klientus.
Kaip šis pseudoodontologas sugebėjo sumedžioti tiek patiklių aukų ir
išsaugoti sveiką kailį net kelerius metus? Tiesiog užsakinėdavo
skelbimus laikraštyje ir pranešdavo apie pigiai atliekamą dantų
protezavimą.
Toks pasiūlymas kauniečių nestebino, mat Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto studentai nuolat skelbiasi net nemokamai taisantys dantis
– pasiūlymų galima rasti tiek ant gatvės apšvietimo stulpų greta Kauno
klinikų, tiek internete.
Nors 57 metų vyras nelabai panašus į medicinos aukštumų siekiantį
studentą, kauniečiai ryžosi jam patikėti savo dantis.
Šis nutikimas atskleidė, kad kauniečiams sunkiai sekasi atsisakyti
įpročio naudotis neprofesionaliomis, pigiausiomis paslaugomis.
Prieš du dešimtmečius turbūt niekam nekildavo minčių senutėlį
„Volkswagen Golf“ ar „Audi 80“ remontuoti specializuotame gamintojo
automobilių priežiūros centre. Tai suprantama – išlaidos remontui būtų
prilygusios automobilio kainai, todėl pasitarę bičiuliai automobiliams
pritaikydavo net dulkių siurblio tarpiklius.
Retas vyras samdydavo santechniką pakeisti prarūdijusį vandens čiaupą
vonioje. Nors tokiam darbui taip pat reikia specialių įrankių bei
įgūdžių, čiaupo pakeitimas buvo laikomas beveik vyriškumo įrodymu.
Tuo metu moterys gausybę poilsiui skirto laiko praleisdavo skalbdamos
vonioje, nes automatinė skalbimo mašina atrodė prabangi ir nepasiekiama
svajonė. Namų šeimininkės net surasdavo kvailiausių paaiškinimų, kodėl
tokio prietaiso negalima įsigyti.
Visa tai dar galima pateisinti ar paaiškinti, tačiau ką galvojo žmonės,
savo sveikatą šiais laikais patikėję visiškai nepažįstamam vyrui, kuris
protezuoti dantų atvykusiam pacientui pasiūlo įsitaisyti ant taburetės
ir iš įrankių dėžės išsitraukia elektriko reples?
Tokiems taupuoliams vertėtų susimąstyti, ar verta eiti į polikliniką pas
šeimos gydytoją. Geriau pasitarti su šarlatanu, kuris išklausys,
meiliai šypsosis ir ištrauks iš pastalės nebrangaus antpilėlio,
akimirksniu išgydančio nuo visų ligų.
O jeigu nutiktų nelaimė ir lūžtų ranka, galima kreiptis į statybininkus
– jie tikrai greičiau ir pigiau subetonuotų nukentėjusią galūnę.
„Laikinoji sostinė“
