Parlamentarų priimtas įstatymas uždraudžia bet kokias bausmes,
kai fizinė jėga naudojama net ir nedideliam fiziniam skausmui
sukelti. Įstatymas taip pat apibrėžia fizinį, psichologinį,
seksualinį smurtą ir nepriežiūrą.
Įstatymas konkrečių sankcijų nenumato. Juo įtvirtinamas tik
bendras principas, kad už smurtą prieš vaikus taikoma kitų
įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji
atsakomybė. Dėl konkrečios atsakomybės turėtų būti sprendžiama
kiekvienu atveju vertinant, ar elgesys atitinka nusikaltimo ar
administracinio nusižengimo požymius.
Atsakomybė už psichologinį smurtą
Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus,
įstatyme įtvirtintas psichologinio smurto apibrėžimas suteikia
„erdvės praktikai vystyti“ dėl tam tikrų veiksmų prilyginimo
asmens terorizavimui, už kurį baudžiama laisvės atėmimu iki
ketverių metų.
Baudžiamasis kodeksas asmens terorizavimą, be kita ko,
apibrėžia kaip sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę
prievartą. Seimo priimtas įstatymas psichologiniam smurtui prilygina
nuolatinį vaiko žeminimą, patyčias ir gąsdinimą.
„Psichologinio smurto apibrėžimas galėtų būti teisiškai
naudingas teismams kvalifikuojant psichologinį smurtą kaip asmens
terorizmą“, – BNS sakė R.Norkus.
„Jeigu būtų nustatyti atvejai, kad globėjai ar tėvai nuolat
vaikui grasina, sukelia jam psichinį diskomfortą, gąsdina visais
įmanomais dalykais, tai tokie atvejai galbūt ateityje privedus bylą
iki teismo galėtų būti kvalifikuojami kaip asmens terorizavimas“,
– pridūrė teisėjas.
Jis atmetė pastaruoju metu viešojoje erdvėje girdėtą
kritiką, esą teismai yra pernelyg atlaidūs vaikus mušantiems
tėvams, ir tikino, kad teismų praktika netoleruoja smurto prieš
vaikus.
„Vyraujanti praktika yra tokia, kad fizinis smurtas niekada
nebuvo toleruojamas ir visada buvo baudžiamas“, – BNS sakė
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
R.Norkus pateikė pavyzdžius, kai tėvai ir iki įstatymo
priėmimo buvo nuteisti dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus
sveikatos sutrikdymo už tai, kad kelis kartus sudavė mažamečiams
vaikams elektros laidu, diržu ar rykšte.
Neseniai žiniasklaidoje didelio atgarsio sulaukė sausį Kauno
apygardos teismo paskelbtas išteisinamasis nuosprendis vyrui, kuris
teisme pripažino pylęs ant sūnaus šaltą vandenį,
„kepštelėjęs“ per sėdmenis, jį purtęs ir vertęs rašyti
ataskaitas apie nudirbtus darbus.
Teismas nusprendė, kad „visi šie veiksmai buvo atlikti
įgyvendinant tėvo teises ir pareigas vaikui, siekiant auklėti
sūnų norima linkme“.
Tėvas byloje kaltintas, kad sūnui liepė išrauti nustatytą
skaičių piktžolių ir surūšiuoti jas pagal dydį, norėdamas ryte
prikelti, užpylė sūnui ant veido šalto vandens, sistemingai vadino
nepilnametį „žiopliu, asilu, debilu, benkartu“, sudavė jam
rankomis, diržu, pagaliu per rankas, galvą, kitas kūno vietas,
spyrė į sėdmenis.
R.Norkus sakė nenorintis sakyti savo asmeninės nuomonės apie
šią bylą, nes nuosprendis dar gali būti skundžiamas jo
vadovaujamam teismui.
Už mažesnius nusižengimus – privalomi kursai
Iki šiol galiojęs Vaikio teisių apsaugos pagrindų įstatymas
numatė, kad tėvai vaiką gali drausminti savo nuožiūra, išskyrus
fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko
garbės ir orumo žeminimą.
Lietuvos teisės instituto kriminologė Laura Ūselė sakė, kad
ši teisė drausminti vaikus praktikoje kartais apimdavo ir tam tikras
fizines bausmes. Naujoje įstatymo redakcijoje apribojimai
sugriežtinti, numačius, kad drausminimas negali apimti fizinių
bausmių ir bet kokio kito smurto prieš vaikus.
„Iki šiol gal 20 metų teismų sprendimuose buvo naudojami
argumentai, kad asmens tikslas buvo ne sužaloti, o auklėti vaiką,
ir buvo daroma išvada, kad tam tikri veiksmai nelaikytini smurtu.
Dabar yra gera proga ir paskata keisti praktiką“, – BNS sakė
L.Ūselė.
Jos teigimu, Seimo priimtos įstatymo pataisos turėtų paskatinti
aktyviau dirbti ir ikiteisminio tyrimo institucijas – policiją,
prokuratūrą.
Pagal įstatymus, tėvams už mažesnius nusižengimus, kurie
nebus prilyginti nusikaltimams, bus galima taikyti švelnesnę
administracinę atsakomybę. Už tėvų valdžios panaudojimą
priešingai vaiko interesams Administracinių nusižengimų kodeksas
tėvams numato įspėjimą, o nusižengus pakartotinai – baudą iki
šimto eurų. Kodeksas taip pat numato, kad tėvai gali būti
įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos,
bendravimo su vaikais tobulinimo programose.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis šią savaitę Seime
sakė, kad sunkių nusikaltimų prieš nepilnamečius šiek tiek
mažėja, tačiau vis daugiau registruojama lengvų nusikalstamų
veikų, tokių kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nesunkus sveikatos
sutrikdymas.
Generalinio prokuroro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus
artimoje aplinkoje nužudyti šeši mažamečiai ir 15 naujagimių.
