Paaiškėjo, kad dainininkė praeityje turėjo romantiškų santykių su R.Ambroza, tačiau juos užbaigė ir susirado kitą vaikiną. Įtariama, kad 44 metų moteris, ilgą laiką dainavusi garsioje grupėje „Studija“, galėjo būti nužudyta ir iš pavydo.
Policija dar tiria įvairias įvykių versijas, tačiau lrytas.lt trečiadienį išsiaiškino kraupių detalių, kuriose – ir spąstų užuominos.
Apie tai galite skaityti čia:
Policijos pareigūnai dar turės atsakyti į klausimą, ar R.Ambroza moterį nužudė iš pavydo. Tačiau tai nebūtų pirmoji istorija, kai dėl tokio motyvo įvyksta tragedija.
Kada pavydas virsta pavojų keliančia manija ir kaip nuo jo apsisaugoti? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Andrius Kavaliauskas kalbėjosi su psichologu Viktoru Keturakiu.
– Pone Keturaki, ar galima kaip nors apibrėžti pavydą? Koks tai jausmas?
– Pavydas yra tuomet, kai nori kažko, kas tau nepriklauso. Nori kažko, ko neturi, ir pavydi, kad kitas turi, o aš ne, ir to nori.
– O pavydas meilėje?
– Pavydas yra santykių. Kai žmogus išsiskiria, susiranda kitą žmogų, tai aš pavydžiu savo buvusio mylimojo kitam žmogui.
– Turbūt santykių pradžioje ir ne tik pradžioje pavydas yra natūralus jausmas?
– Taip. Pavydas yra natūralus, bet išraiškos gali būti skirtingos, jos nėra natūralios.
– Kada tai tampa pavojinga?
– Tada, kai pažeidžia kitą žmogų. Kai aš savo pavydu pradedu riboti, kenkti, žeisti kitą asmenį – tą patį, kurį myliu. Tai vyksta klausantis pokalbių, tikrinant telefoną, klausinėjant, tardant, kvočiant. Paprastai toks elgesys yra dėl pavydo.
– Kas gali būti paskutinis lašas, priverčiantis imtis drastiškų veiksmų?
– Kai žmogus, kuris pavydi ir bando kontroliuoti situaciją, jos nekontroliuoja. Dažniausiai jis, bet gali būti ir ji, supranta, kad visaip kaip kontroliavo, bet vis tiek tas žmogus išsiskirdamas išsprūdo.
– Ar pavydo apakinti asmenys suvokia savo veiksmus ir galimas pasekmes?
– Apakinti jau nebe. Tuo metu, kai jis yra stipriai apimtas emocijos, jis yra tokiame stipriame skausme, pyktyje, bejėgiškume, kad, nors juridiškai atsako už veiksmus, bet iki galo suvokti, kad dabar sau, ne tik kitam žmogui, griauna gyvenimą, dažnu atveju negali.
– Kiek gali trukti pavydo sukelta frustracija, neviltis?
– Nuo kelių valandų iki savaičių, mėnesių, nes žmogus kiekvieną kartą gali prisiminti ir save tokiu būdu kankinti. Ne tik įvyko įvykis, bet mintyse, pergrodamas istoriją, jis vėl sužadina ir sudirgina pavydo jausmą.
– Turbūt pavydo jausmą esame išgyvenę visi, bet tokių tragedijų nenutinka kiekvieną dieną, kiekvieno žmogaus pavydo jausmas yra skirtingas. Nuo ko tai priklauso? Ar tai įgimti dalykai, ar juos lemia auklėjimas, aplinka?
– Sakyčiau, kad daugiausia lemia gyvenimo patirtis. Patirtis įsikabinti į ką nors, dažniausiai į kitą žmogų, kad tas žmogus yra visas mano gyvenimas. Jei to žmogaus netenku, netenku savo gyvenimo.
– Kaip jaučiasi nusikaltėliu tapęs žmogus po to, kai įvykdo savo keršto aktą?
– Manau, kad turėtų jaustis siaubingai. Jis turėtų susidurti su pasekmėmis, suvokti, ką padarė, prablaivėti, praregėti. Tuomet ne tik skausmas dėl netekties, bet ir kaltės jausmas turėtų būti nepakeliamas.
– Ar dažnai tokie žmonės patys pasitraukia iš gyvenimo?
– Labai tikėtina, yra rizika. Jei žmogus iš principo turi sunkią neigiamų jausmų toleranciją ir yra polinkis į agresyvų, smurtinį elgesį, jis gali būti nukreiptas prieš kitą arba prieš save.
– Kaip galima ir ar galima atpažinti potencialiai pavojingą pavyduolį ir užbėgti tragedijai už akių?
– Galima. Paprastai smurtas ir persekiojimas prasideda nuo pirmo pasimatymo. Žmogus, susidūręs su smurtautoju ar potencialiu žudiku, nuo pirmos akimirkos turėtų patirti kontrolės jausmą, kad jį ar ją bando sukontroliuoti ir pagauti. Paprastai tai daroma ne piktuoju, o geruoju, su meile, malonybiniais žodžiais, bet kontrolės ir suvaldymo jausmas yra stiprus. Žmogus, kuris susiduria, turėtų patirti, kad atsiduria pinklėse ar kažkokiame tinkle.
– Kas tai yra – mobiliojo telefono, socialinio tinklo tikrinimas?
– Taip, klausinėjimas, ką veikei, netikėjimas atsakymais, įkyrus grįžimas prie tų situacijų, kai klausia vėl ir vėl, nors jau gavo atsakymą. Toks įspūdis, kad žmogus yra apsėstas, negirdi kito žmogaus atsakymų, pasiaiškinimų, paaiškinimų, kad nėra pagrindo.
– Kaip tokiu atveju turėtų elgtis kita pusė?
– Nenuneigti situacijos rimtumo. Dažnai žmonės nuneigia, kad čia nieko tokio, laikina, praeis, bus kitaip. Pirmiausia reikia tai traktuoti rimtai. Jei žmogus pajuto baimę, nesaugumo jausmą, jis turėtų traktuoti rimtai ir neignoruoti daugiau požymių. Jei situacija blogėja – pasirūpinti savo saugumu.
– Paprastai nutraukti santykius su tokiu žmogumi nebūna paprasta. Kaip elgtis?
– Nebūna paprasta. Reikia surasti tėvus, draugus, brolius, seseris, kurie žinotų apie tai, ir apsitarti pasitraukimo planą, kad žmogus nebesusitikinės su tuo grėsmingu žmogumi ir kokios yra apsaugos priemonės. Reikia pasišnekėti su trečiu asmeniu, kad truputį blaiviau įvertintų situaciją, ir užsitikrinti fizinį saugumą.
– Jei pats žmogus suvokia, kad yra pavydus, nors pagrindo pavydui nėra, bet jam vis tiek neramu, lipa sienomis, ar įmanoma kontroliuoti savo paties pavydo jausmą?
– Galima mokytis tai kontroliuoti, bet tam reikia eiti į konsultacijas pas psichoterapeutą, psichologą. Užuot kontroliavus kitą, reikia bandyti suprasti, kas darosi su manimi, ir kontroliuoti savo būseną. Pačiam įveikti gali būti sunku. Galima bandyti – skaityti knygas, domėtis, medituoti. Priemonių rinkinys yra, bet žmogui gali būti sunku. Dažnai patikėti, kad čia mano būsena tokia yra, o ne kitas kaltas, yra didžiausias žingsnis, kurį svarbu padaryti.
– Tačiau jei jį žengei, gal viskas gerai, pajudėjai į priekį? Gal tada imsi sau uždavinėti neparankius klausimus ir gausi atsakymus?
– Gal ir gausi, bet taisyklė yra paprasta, kaip ir dėl alkoholio. Neturi būti jokio smurto epizodo. Jei aš pasakiau, kad einu tokiu keliu, ir man vis tiek išsprūdo smurto momentas – pliaukštelėjimas kitam žmogui, barimas, gąsdinimas, tai yra signalas, kad su savimi nesusitvarkau. Žmonės su savo impulsais gali bandyti tvarkytis, bet vėliau jiems vėl prasprūsta. Kaip ir dėl alkoholio gėrimo – negali būti kito karto, turi būti labai griežta kontrolė ir disciplina. Tai tikrai nėra paprasta, bet į tai galima reaguoti rimtai.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18 val. 40 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
