Seimas buvo pritaręs prezidentės siūlymui antradienį per
neeilinę Seimo sesiją pateiktas pataisas svarstyti ypatingos skubos
tvarka, tačiau pastabų projektui turėjo Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komitetas (TTK).
„Komitetas atsižvelgė į daugelį Teisės departamento
pastabų, taip pat pritarė patobulintam projektui ir mano, kad
baudžiamajame procese turi būti vienodai apklausiami visi
nepilnamečiai, ne tik nukentėję ir liudytojai, bet ir įtariamieji,
kaltinamieji, nes jie visi yra vaikai“, – sakė TTK pirmininkas
socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Anot jo, dėl ypatingos skubos komitetas neturėjo galimybių
suderinti visų Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių, o reikėtų
taisyti dar mažiausiai du iš jų, tad siūlė priėmimo nedaryti.
Seimas pritarė pataisoms po svarstymo, bet per priėmimą opozicinė
„Tvarkos ir teisingumo“ frakcija paprašė pertraukos iki kito
posėdžio ir šį siūlymą parėmė pakankamas skaičius
parlamentarų.
Po balsavimo J.Sabatauskas tvirtino, kad šis atidėjimas jokios
įtakos prezidentės siūlymų įgyvendinimui neturės, nes bet kokiu
atveju įsigaliojimas numatytas 2018 metų sausio 1 dieną.
„Įsigaliojimas numatytas 2018 metų sausio 1 dieną, kas
pasikeis, jei kovo 10-tą priimsime šitą įstatymo projektą? Bet
pasikeis labai daug, mes priimsime kokybišką įstatymo projektą, o
ne pusiau skustą, pusiau luptą“, – į replikas dėl pataisų
vilkinimo reagavo J.Sabatauskas.
Antradienį Seime pristatydama prezidentės pataisas jos patarėja
Rasa Svetikaitė sakė, kad privalomas kvalifikuotų psichologų
dalyvavimas apklausiant nukentėjusius nepilnamečius nėra
neįveikiamas uždavinys.
„Parengtų psichologų taip pat yra. Teismų duomenimis, būtent
penki teismų psichologai per 2016 metus atliko, dalyvavo
vidutiniškai 500 nepilnamečių apklausose, vadinasi, tai nėra
neįveikiamas uždavinys“, – sakė patarėja.
R.Svetikaitės tvirtinimu, per įstatymo įgyvendinimo laikotarpį
reikėtų išspręsti etatų klausimą, ar psichologų etatai turi
būti įsteigti konkrečiuose teismuose, ar turi būti sudarytas
specialistų sąrašas.
Baudžiamojo proceso kodekso pataisos įvestų prievolę visas
nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti tik
specialiose patalpose ir dalyvaujant psichologui. Jų įsigaliojimo
data numatyta 2018 sausio 1 dieną.
Šalies vadovė pakeitimus Baudžiamojo proceso kodekse pasiūlė
paaiškėjus, kad po smurto Kėdainiuose sausio pabaigoje miręs
keturmetis nebuvo apklaustas, pernai lapkritį vykdžius tyrimą dėl
įtariamo smurto prieš jį. Įtarimai dėl vaiko nužudymo naujame
tyrime pateikti patėviui ir motinai. Pernai lapkritį, gavus signalą
iš darželio dėl galimo smurto prieš tą patį vaiką, buvo
pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet nuspręsta, kad berniukas galėjo
susižaloti pats, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
Prezidentūra nurodo, kad nesiliaujantys smurto prieš vaikus
atvejai „atskleidžia šiurpią tikrovę“, jog nukentėję vaikai
lieka neišklausyti, teisėsauga jų apklausas atlieka
neprofesionaliai arba apsiriboja tik suaugusiųjų liudijimais, dėl
nekokybiškų apklausų ikiteisminiai tyrimai neretai nutraukiami, o
galimi smurtautojai išvengia pelnytos bausmės.
Anot Prezidentūros, nukentėjusių nepilnamečių skaičius
kasmet didėja. Pernai jų buvo 2777, iš jų fizinį smurtą patyrė
1051 vaikas. Tačiau iš 1048 pradėtų tyrimų 489 nutraukti, teismui
perduoti 346.
Pasak prezidentės, privalomas psichologas vaikų apklausose
padės teisėsaugai atlikti objektyvų bei operatyvų tyrimą ir
išvengti lemtingų klaidų. Specialiuose apklausos kambariuose
vykdomos apklausos apsaugos vaiką nuo galimos kitų asmenų įtakos,
sumažins psichologinį spaudimą ir traumuojantį apklausos poveikį.
Tokių patalpų šalyje šiuo metu yra 46.
Prezidentė taip pat siūlo Baudžiamojo proceso kodekse numatyti
prievolę nepilnamečių apklausas stebėti vaiko teisių apsaugos
specialistui, kad būtų apginti vaiko interesai.
