„Sveikinu šios dienos Lietuvos Seimo sprendimą uždrausti
visas smurto formas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes“, –
socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Tarybos žmogaus
teisių komisaras Nilas Muizniekas.
„Human Rights Watch“ teigimu, tapusi 52-ąja šalimi
pasaulyje, įtvirtinusią tokį draudimą, Lietuva pasiuntė svarbią
žinią, kad negali būti toleruojamas joks smurtas prieš vaikus.
„Šis įvykis labai teigiamas Lietuvos vaikams. Jis siunčia
aiškią ir svarbią žinią, kad bet kokių formų smurtas prieš
vaikus negali būti toleruojamas“, – BNS teigė „Human Rights
Watch“ vaikų teisių apsaugos direktoriaus pavaduotojas
Bede Sheppardas.
„Uždrausdama bet kokių formų fizines bausmes Lietuva
prisideda prie didėjančio šalių, pripažįstančių, kad tokia
praktika pažeidžia vaikų teises ir jų fizinę gerovę, rato“, –
teigė jis.
Už tai, kad būtų draudžiamas net ir nedidelio skausmo
sukėlimas, antradienį balsavo 116 Seimo narių, niekas nebalsavo
prieš ir nesusilaikė.
Įstatymas priimtas per neeilinę sesiją,
kuri sušaukta reaguojant į tragediją Kėdainiuose, kai keturmetis
namuose buvo sumuštas iki mirties. Policija įtaria, kad smurtavę
patėvis ir motina buvo apsvaigę nuo narkotikų.
Nevyriausybinių organizacijų sudarytas sąrašas rodo, kad
Latvija fizines bausmes uždraudė 1998 metais, Lenkija – 2010 metais,
Estija – 2014 metais. Tačiau toks draudimas įtvirtintas ne visose
Vakarų Europos šalyse, tokius siūlymus kol kas atmetė britų ir
prancūzų parlamentarai.
Draudimo šalininkai sako, kad bet kokios fizinės bausmės
pažeidžia vaikų teises, kenkia jų vystymuisi, o nepavojingi
pliaukštelėjimai ilgainiui gali peraugti į rimtą smurtą.
Kritikai
sako, kad tokiu draudimu valstybė pernelyg kišasi į šeimos
gyvenimą, o dabartinių bendrų įstatymų pakanka bausti už pavojų
keliantį smurtą.
Seimo priimtas įstatymas uždraudžia bet kokias bausmes, kai
fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti.
Įstatymas taip pat apibrėžia fizinį, psichologinį, seksualinį
smurtą ir nepriežiūrą.
Įstatymas konkrečių sankcijų nenumato. Juo įtvirtinamas tik
bendras principas, kad už smurtą prieš vaikus taikoma kitų
įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji
atsakomybė.
Dėl konkrečios atsakomybės turėtų būti sprendžiama
kiekvienu atveju – už pliaukštelėjimą baudžiamoji byla
neturėtų būti keliama, o tėvai gali būti įpareigoti praeiti
tėvystės mokymus.
Kita vertus, prokurorai tikisi, kad priėmus
įstatymą teismai ims keisti praktiką, mat dabar tam tikras smurtas
kartais traktuojamas kaip teisėtos tėvų pastangos auklėti vaiką.
Seimas antradienį taip pat ėmė svarstyti pataisas, kurios
centralizuotų vaiko teisių apsaugos instituciją. Pagal siūlomas
pataisas, skyriai būtų pavaldūs ne savivaldybėms, o įstaigai prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Galutinis sprendimas
turėtų būti priimtas artimiausiais mėnesiais.
