Namo, esančio Šiauliuose, Ežero g. 19, nuotrauka savaitės pradžioje išplito internete ir sukėlė nemažą pasipiktinimo bangą tarp patriotiškai nusiteikusių piliečių. Tik įdomu, kodėl sovietinės simbolikos atvaizdas ant gyvenamojo pastato nesulaukė jokio didesnio piliečių ar valdžios atstovų dėmesio iki šiol.
Internautai ėmė svarstyti, ar per 27 metų nepriklausomybės laikotarpį ši freska galėjo būti kaip nors renovuota ar atnaujinta. Atsirado spėlionių, kad piešinys galėjo būti perdažytas ar atnaujintas prieš 10–15 metų, mat kitu atveju nebūtų taip puikiai išsilaikęs.
Nuotrauką internete suskubo komentuoti ir patys šiauliečiai. Pasak vietinių gyventojų, socializmo tematikos piešiniu ant namo galima „grožėtis“ jau neatmenamą skaičių metų.
Sovietinės ideologijos užtaisas
Architektas, Lietuvos architektų rūmų profesinės etikos narys Tumas Mazūras portalui lrytas.lt aiškino, kad tokia sienų tapyba, atsižvelgiant į atlikimo techniką, gali būti vadinama freskomis, arba sgrafitu. Sgrafitas – skirtingų spalvų tinko aplikavimas ant sienos paviršiaus ir sluoksnių šalinimas atidengiant apatinius sluoksnius. Panašia technika ir atliktas Šiauliuose esančio daugiabučio išorinės sienos piešinys.
„Pagal šio „meno kūrinio“ turinį galima daryti prielaidą, kad jis sukurtas sovietmečiu, brandaus socializmo laikotarpiu, gal devintojo dešimtmečio pradžioje, gal anksčiau, kai liaudis jau turėjo pakankamai duonos ir pradėjo žvalgytis žaidimų. Kad liaudis neužmirštų, kas čia šeimininkas, komunistų partijai reikėjo nuolat priminti apie tai visur ir visada“, – sakė T.Mazūras.
Pasak jo, šio kūrinio turinys ne visai tiesiogiai, bet su tam tikra užuomina, koduotu ritmu simbolizuoja amžinąją ugnį, kuri buvo dažnas simbolis Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių sovietų karių kapinėse ar atminimo vietose.
„Penkiakampė žvaigždė su iš jos kylančia liepsna ir užrašas aiškiai transliuoja ideologinį užtaisą. Jokiu būdu nenoriu užgauti kare žuvusiųjų atminimo, manau, kad daugeliui jų sovietinė ideologija galėjo būti svetima, bet juos tiesiog įsuko karo mėsmalė, neklausdama nei vardo, nei tikėjimo, nei idealų. Šis kūrinys turi užtaisą ideologijos, kurios vardu vieno bepročio vadovaujama klika pražudė milijonus žmonių pasiųsdama juos tiesiai į mirties nasrus.
Sakysite, kad nebūtinai reikia ieškoti sąsajų su sovietiniais kariais? Kodėl negalima uždegti amžinos ugnies Lietuvos didvyriams? Gal esu matęs per daug sovietinės simbolikos ir agitacijos, daugiau ar mažiau atviros, bet manau, kad net ir jaunų žmonių vaizduotėje šis kūrinys niekaip negali asocijuotis su Lietuvos didvyriais“, – kalbėjo architektas.
Juolab kad, pasak pašnekovo, penkiakampė žvaigždė yra svetima lietuviškai heraldikai. Taip pat tai negali asocijuotis su gamtos motyvais, pavyzdžiui, Šiaurine žvaigžde. „Tokiu atveju Šiauliams labiau tiktų kitas dangaus kūnas...“ – mano jis.
Draudžia ir įstatymas
Kaip reikėtų vertinti šį „meno kūrinį“? Anot architekto T.Mazūro, šiandieninės geopolitikos kontekste tokio meno apraišką derėtų vertinti griežtai ir vienareikšmiškai.
„Jį reikėtų vertinti kaip ir daugelį kitų tos pačios ideologinės prabos „šedevrų“. Mažiausia, ką galime padaryti, tai išgrūsti juos į Grūto parką kartu su visais kitais analogiškais paminklais, tebestovinčiais Žasliuose, Skuode ir kitur Lietuvoje. Prašau suprasti mane teisingai – neraginu iškelti karių kapų, bet manau, kad negalime toleruoti šių kūrinių buvimo Lietuvos miestuose, nes šiandien tos ideologijos perėmėjų kariniai daliniai ir samdiniai kariauja nepaskelbtus karus Čečėnijoje, Gruzijoje, Ukrainoje ir dar nežinia, kur ta kariauna atsidurs rytoj ar poryt“, – griežtai situaciją įvertino urbanistikos ekspertas.
Juolab kad sovietinio pobūdžio simbolikos naudojimas šalyje yra aiškiai apibrėžtas teisiniuose dokumentuose ir uždraustas.
Lietuvoje nuo 2008-ųjų birželio 17 d. Susirinkimų įstatymo 8 str. pataisomis draudžiama tiek nacistinė, tiek sovietinė simbolika. Į draudžiamos simbolikos sąrašą patenka ir „raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytos vėliavos ar ženklai“.
„Ar ši kompozicija sudaryta raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu? Asmeniškai manau, kad taip. Gal kam nors gali pasirodyti, kad ne, nes penkiakampių žvaigždžių galime rasti viešbučių iškabose, automobilių susidūrimo bandomuosiuose testuose ir dar daug kur.
Bet jeigu vietoje penkiakampės žvaigždės būtų užkoduoti svastikos elementai ar kampuotos S raidės, greitai atsirastų priežasčių ir lėšų sunaikinti tokį kūrinį. Manau, sovietinę simboliką prilyginus nacistinei, šie „meno kūriniai“ atsidurtų už įstatymo ribos ir turėtų būti likviduoti arba izoliuoti kaip ideologijos, atnešusios mūsų tautai vien negandas, šaukliai“, – svarstė T.Mazūras.
Šiaulių valdžia neskuba smerkti
Kodėl per tiek metų nesujudo Šiaulių miesto valdžios atstovai? Pasirodo, daug metų nesuskubta panaikinti okupantus garbinančio kūrinio dėl to, kad tai – neva išskirtinis meno kūrinys.
Šiaulių miesto savivaldybės viešųjų ryšių atstovai pateikė įdomų atsakymą.
Jame teigiama, kad, pasak specialistų, tai – pirmas darbas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, atliktas spalvoto granitavimo dekoro technika. 1976 metais jį sukūrė dailininkė Ramutė Kalniūnaitė. Kūrinys jau keletą kartų buvo svarstomas Viešųjų išorinių dailės kūrinių vertinimo komisijoje.
Pasak laikinai pareigas einančios Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorės Giedrės Mendozos Herreros, paskutinis pasitarimas dėl šio piešinio vyko su tarptautinio gatvės meno ir grafičių meno plenero organizatoriais.
„Svarstoma galimybė granituotą dekorą uždengti modernaus meno kūriniu. Specialistai skaičiuoja, kokių technologijų ar techninių sprendimų reikėtų, kiek tai kainuotų. Be abejo, toliau plėtojant šią idėją reikės gauti ir namo bendraturčių sutikimą, derinti su daugiabutį administruojančia įmone“, – aiškino G.Mendoza Herrera.
