Aukščiausio lygio renginius organizuojančią „Žalgirio“ areną žino senas
ir jaunas, kauniečiai ir atokiausių šalies kampelių gyventojai. Ir ne
tik. Dar ne taip seniai į areną žmonės važiuodavo ne tik koncertų
klausytis ar sporto rungtynių stebėti, bet ir apžiūrėti išskirtinio
statinio Nemuno saloje.
Tačiau Kaune bus dar viena aukščiausių standartų koncertinė erdvė, ir
tai nėra tolima vizija. Koncertų centro vieta konkurso būdu išrinkta
jau prieš kelerius metus. Toks objektas iškils vaizdingoje Nemuno
krantinės dalyje, H. ir O.Minkovskių gatvėje, greta Vytauto Didžiojo
(Aleksoto) tilto. Šįmet planuojama skelbti tarptautinį architektūros
konkursą, po kurio paaiškės, kaip atrodys koncertinė erdvė.
Nors kauniečiams dairytis prie upės statinio pamatų, o kitų miestų
gyventojams rengti ekskursijas dar ankstoka, savivaldybė paskelbė ir jau
trečia savaitė internete vyksta koncertų centro pavadinimo konkursas.
Juo siekiama įamžinti vieną istorinių lietuvių muzikos kūrėjų.
Prisidėti prie koncertų centro vizijos gali kiekvienas – pasiūlyti,
kaip vadinsis būsima profesionali akustinė erdvė.
Iš pradžių buvo pateikti aštuoni galimi iškilių menininkų vardai:
M.K.Čiurlionio, B.Dvariono, J.Gruodžio, A.Kačanausko, V.Kuprevičiaus,
J.Naujalio, J.Tallat-Kelpšos bei K. ir M.Petrauskų. Tai garsiausi
Lietuvos kompozitoriai, dainininkai, chorvedžiai, dirigentai, pedagogai
ir kitaip ryškius pėdsakus muzikos istorijoje palikę kultūros veikėjai.
Prieš savaitę į balsavimą įtraukti dar 4 nauji balsavusiųjų internete
pasiūlymai. Pritarta galimybei įamžinti lietuvių kilmės pasaulinio
garso smuiko virtuozą J.Heifetzą, šviesaus atminimo maestro V.Kernagį
arba koncertinę erdvę pavadinti bendriniais žodžiais – Lietuva ir
Harmonija.
Kuri istorinė muzikos asmenybė savo vardu vilios lankytojus į naująją
koncertinę erdvę, o gal tai bus bendrinis jos pavadinimas, turėtų
paaiškėti jau po savaitės. Tik ar nebandoma bėgti prieš atvažiuojantį
traukinį?
Tarptautinis architektūros konkursas dar nepaskelbtas, todėl net
lakiausios fantazijos kauniečiai vargu ar gali įsivaizduoti, kaip
atrodys būsimieji koncertų rūmai. Architektų kūrybinės galimybės
beribės, todėl kas gali būti tikras, kad, tarkime, Harmonija pavadintas
koncertų centras iš tikrųjų harmoningai įsilies į Kauno architektūros
paveikslą?
M.K.Čurlionis Kaune jau įamžintas – mieste veikia solidus jo vardu
pavadintas muziejus. Buvo ir K. bei M.Petrauskų lietuvių muzikos
muziejus, tiesa, dabar jis prijungtas prie Kauno muziejaus ir tapo jo
skyriumi. O jaunuosius talentus ugdo J.Gruodžio gatvėje įsikūrusi
J.Gruodžio konservatorija.
Ar gali būti nepatrauklus Lietuvos vardas – taip pavadinti koncertų
rūmai Kaunui jau beveik garantuotų antrosios Lietuvos sostinės statusą.
Važiuojame į „Lietuvą“ koncerto klausytis! Skamba, ar ne? Jausmas kaip
jaunystės laikais Vilniuje bėgant į „Lietuvos“ kino teatrą naujausio
filmo žiūrėti.
Tiesa, internautai ir toliau gali ne tik rinktis iš pasiūlytų
pavadinimų, bet ir teikti savo, kaip bus pakrikštytas naujasis Kauno
koncertų centras. Miesto vadovai tikino esantys atviri visiems
kauniečių pasiūlymams. Nuomonę apklausoje jau pareiškė tūkstančiai
žmonių. Dalis jų mėgino net pašmaikštauti (o gal tikrai norėtų, kas
gali paneigti?) ir siūlė būsimąjį koncertų centrą pavadinti Kauno mero
V.Matijošaičio vardu.
„Žalgirio“ arena pirma buvo pagimdyta, o tik paskui pakrikštyta. Šį
kartą bus kitaip!
Nors tėvai išties būsimo naujagimio vardų sąrašą dažnai sudaro dar
nežinodami net gimsiančio vaiko lyties, pavadina kūdikį Jonu ar Onute
tik jam išvydus pasaulį.
„Laikinoji sostinė“
