Be G.Landsbergio, konservatorių vedliu pretenduoja tapti dar trys Seimo nariai – Mykolas Majauskas, Žygimantas Pavilionis ir Paulius Saudargas.
Kaip dabartinis partijos pirmininkas vertina konkurentus? Kaip jis mato šios politinės jėgos, jau antrąją kadenciją esančios opozicijoje, ateitį? Kokia jo nuomonė apie valdančiuosius?
Apie visa tai žurnalistė Daiva Žeimytė su G.Landsbergiu kalbėjosi „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Jūs siekiate būti perrinktas pirmininku. Kaip manote, kas gali pakišti jums koją?
– Sunku pasakyti. Koją nebent galėtų pakišti tai, kad yra labai stiprūs kandidatai. Gražu žiūrėti į debatus, diskusijas, vykstančias partijoje.
– Kiti kandidatai partijos ateitį mato kiek kitaip nei jūs. Ar tai gali būti kliuvinys jums?
– Tai yra natūralu. Man didesnis klausimas buvo iš pradžių, kai tik prasidėjo rinkimai, lyg nebuvo girdėti kitų nuomonių.
Taigi susidaro įspūdis, kad vienas ar kitas kandidatas rinkimuose dalyvauja, kad daugiau save parodytų, o ne pristatytų viziją partijai.
Dabar tendencijos išsigrynino, kai kurios labai priešingos.
– Jums svarbu, kad jūs būtumėte išrinktas?
– Aš matau, ką galima padaryti partijai.
– Jūs turėjote laiko tai padaryti.
– Manau, tikrai nemažai padarėme.
Yra keli dalykai, kuriuos galima toliau taisyti, išryškėjo kai kurios skaudesnės bėdos. Be to, partijoje yra takoskyra.
– Turite omenyje tarp krikdemiškųjų, konservatoriškųjų pažiūrų ir liberalesnių pažiūrų bendruomenių?
Bet jūs tą takoskyrą ir kuriate, nes esate labiau liberalių pažiūrų ir tokių vėjų bandote įnešti į partiją.
– Aš labiausiai tikiu kompromiso galia.
Suprasdamas, kad mus labai dažnai vertina kaip uždarą, įsitikinusią savo teisumu bendruomenę, pradėjau kelti klausimus.
Kokiu būdu galime pakviesti naują rinkėją balsuoti už mus?
Išplėsdami savo kalbėjimo manierą, kalbėdami skirtingu balsu, leisdamiesi į tokią kelionę, kuri mus išplečia.
– Į kokį rinkėją jūs norėtumėte orientuotis?
– Pirmiausia į racionalų, suprantantį valstybingumo prasmę. Manau, mes jį atrandame. Tėvynės sąjungą matau kaip skėtį, po kuriuo telpame visi.
Užsidarymas ir pasakymas, kad mūsų partija turi būti tik siauruose rėmuose, nuo mūsų atstums ir miesto rinkėją, gali mus pasukti gana pavojingu keliu, kai jausimės, jog turime kalbėti populistiškai, kad rastume naujesnį rinkėją kažkur kitur. Manau, tai yra neteisingas kelias.
– Ar galite garantuoti, kad jei jūs būtumėte perrinktas pirmininku, krikdemiškasis sparnas partijoje išliks?
– Labai tikiuosi. Mes tikrai galime rasti teisingus ir Lietuvai reikalingus kompromisus.
Krikdemiškasis sparnas, prisijungdamas prie mūsų partijos, mus praturtino, jei kalbame apie socialinę, ekonominę politiką.
– Ž.Pavilionis, kuris irgi kandidatuoja į partijos pirmininkus, sako, kad buvo klaida nesudaryti koalicijos su „valstiečiais“. O jūs teigiate atvirkščiai, nuolat kritikuojate juos, Ramūną Karbauskį.
– Ž.Pavilionio žinutės kartais būna priešingos.
Jis ir per debatus, ar dabar norėtumėte būti koalicijoje, užsiminė, kad tikrai ne.
Akivaizdu, kad yra šiokio tokio blaškymosi ir neapsisprendimo, galbūt prisitaikymo prie auditorijos.
– Bet jei kalbate apie elektorato plėtimą, turbūt turite galvoje ir regionuose esančius žmones, kurie daugiausia yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai.
– Daugelis tyrimų rodo, kad „valstiečių“ elektoratas daugiausia buvo konsoliduotas Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ ir nubyrėjusių socialdemokratų rinkėjų.
Vadinamasis protesto elektoratas, kuris kadaise balsavo už Arūną Valinską, Naująją sąjungą.
– Kodėl negalėtumėte pasistengti, kad toks elektoratas balsuotų už konservatorius?
– Mano nuomone, yra labai sudėtingas kelias, reikalingi debatai su savo sąžine. Ar galima žadėti tai, kas nebus įgyvendinta?
– Turite galvoje populizmą?
– Būtent. Aš savo partijai deklaruoju, kad Tėvynės sąjunga bus tiesos pusėje.
– Leidžiate suprasti, kad „valstiečiai“ yra populistinė partija?
– Manau, kad daugelis požymių tai rodo. Kalbėčiau daugiau apie patį R.Karbauskį, nes yra aiški takoskyra tarp jo ir Sauliaus Skvernelio.
Šiomis dienomis matome naują besiplėtojančią istoriją dėl Lietuvos pašto. Jis pateikė savo viziją apie reformą, kokiu keliu ji turėtų eiti, kaip įmonė turėtų tapti efektyvesnė.
Be to, S.Skvernelis akcentuoja, kad valstybinės įmonės turi tapti efektyvesnės.
Bet R.Karbauskis pasako veto, niekas nebus efektyvinama, jokie žmonės negali būti atleidžiami dėl to, kad valstybinė įmonė turi atlikti socialinę funkciją ir saugoti visus.
Įmonė, o ne „Sodra“, ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, net ne Vyriausybė.
– Pasako veto, bet po to pakeičia nuomonę.
– Man tai labiausiai panašu į populizmą.
– Bet gal tai panašu į pripažinimą, kad galbūt ko nors nesupratau ir paisau visuomenės nuomonės?
– Buvo kalbama apie tai, kad į Seimą bus grąžintas galios centras, tai į Seimą daugiau atneštas chaoso centras.
– Ką jūs turite galvoje sakydamas, kad esate principinga opozicija R.Karbauskio keliamai beprotybei?
– Apie visą blaškymąsi, kurį matome kasdien. Jau kreipiausi į S.Skvernelį prašydamas, kad premjeras paaiškintų, kas yra ta valstybės įmonių reforma.
Esminis dalykas yra tai, kokios reformos ateis į Seimą. Pavyzdžiui, aukštojo mokslo.
Premjeras pasako, jog jis pritaria, kad būtų 5–6 universitetai, aš tai visiškai palaikau, skaičius turi būti mažinamas. Bet klausimas, ar R.Karbauskis palaikys S.Skvernelį, ar ne.
Aš premjerui esu išreiškęs galimą paramą.
Jei S.Skvernelio idėjoms pritars dalis „valstiečių“ frakcijos, o kita dalis seks paskui R.Karbauskį ir pasiduos beprotybei ar chaoso kūrimui, Tėvynės sąjunga svarbiausioms reformoms gali pritarti.
Ar tai būtų universitetų, ar urėdijų, ar valstybės įmonių reformos.
Tai labai seniai pribrendę ir svarbiausi klausimai Lietuvai. Man šiandien susidaro įspūdis, kad valdantieji daugumos neturi.
Socialdemokratai yra lygiai taip pat paskendę dar didesnėse vidaus batalijose dėl būsimo partijos pirmininko, pagrindiniai „žalieji“ tarpusavyje nesusitaria.
Klausimas: kas parems S.Skvernelį? Tėvynės sąjunga gali būti ta jėga.
– Bandau įsivaizduoti, kokią žinutę jūs skleistumėte, jei dar sykį būtumėte perrinktas Tėvynės sąjungos pirmininku.
Tai, ką girdžiu, iš principo yra skaldymas. Vienoje barikadų pusėje yra bepročiai, o kitoje – nuosaikieji, kuriems atstovaujate jūs. Jei jūsų partija yra demokratiška, turi būti vidurio nuomonė.
– Manau, kad mano nuomonė ir yra bandymas rasti pusiausvyrą. Nesakau, kad esame tokia opozicija, kuri neturi bendradarbiauti su valdančiaisiais, užsidaryti savo akmeniniame bokšte ir tik priešgyniauti.
Lygiai taip pat nemanau, kad mes turime pritarti idėjoms, kurios kartais atrodo labai keistai ir nesuprantama, iš kur jos atėjusios. Aš siūlau vidurio kelią, kad svarbiausiems darbams dėl Lietuvos mes tikrai esame pasiryžę pritarti.
Kreipėmės į Vyriausybę, susitikome su ministrais, kalbėjome apie tai, kad mus įtrauktų į veiklą pagal galimybes. Kiek matytų, kad naudinga pasinaudoti mūsų žiniomis, ekspertize ar nuomone.
Jau turime neblogų pavyzdžių. Antai rengiant įstatymų projektus dėl vaiko teisių apsaugos sugebėjome rasti kompromisą, tai suvienijo ne tik mūsų frakciją ar platesnį būrį žmonių, bet, atrodo, ir visą Seimą.
