J.Gauckui, kuris Rygoje susitiko su Baltijos šalių vadovais,
D.Grybauskaitė padėkojo už asmeninį indėlį apsisprendus
dislokuoti Lietuvoje Vokietijos karius ir ginkluotę bei imtis
vadovaujančio vaidmens formuojant NATO priešakinių pajėgų
batalioną. Anot prezidentės, tai yra tvirtos ir atsakingos
lyderystės pavyzdys.
„Pasak prezidentės, geopolitinei įtampai neslopstant tai labai
rimtas signalas, jog didžiausia Europos politinė ir ekonominė galia
imasi atsakomybės stiprinant rytinį NATO flangą“, – rašoma
prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
D.Grybauskaitė susitikime pabrėžė, kad Rusijos keliama
konvencinė ir nekonvencinė grėsmė verčia ne tik stiprinti NATO
gynybą ir atgrasymą, bet ir pačią Europą prisiimti didesnę
atsakomybę už savo saugumą. Ji akcentuoja, kad būtina nuosekliai
didinti gynybos finansavimą bei „tiek modernizuoti karines
pajėgas, tiek stiprinti atsaką į hibridines grėsmes“.
Tradicinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas
rengiamas kasmet vis kitoje Baltijos šalyje. Šiemet toks susitikimas
surengtas Rygoje Latvijos vadovo kvietimu. Susitikime dalyvavusiam
Vokietijos vadovui J.Gauckui tai buvo paskutinis užsienio vizitas,
vertinamas kaip išskirtinis dėmesys Baltijos valstybėms.
Susitikime valstybių vadovai pabrėžė ir tvirto transatlantinio
ryšio svarbą tarptautinei taikai bei stabilumui. Pasak Prezidentės,
Jungtinės Valstijos (JAV) visados buvo Baltijos šalių saugumo
garantas, todėl bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesas
toliau stiprinti ryšius tiek su naująja JAV Prezidento
administracija, tiek karinio bendradarbiavimo srityje. Kitą savaitę
Miuncheno saugumo konferencijoje planuojamas Lietuvos, Latvijos ir
Estijos prezidentų susitikimas su JAV viceprezidentu Mike‘u Pencu.
Vokietija vadovauja Lietuvoje kuriamam NATO batalionui. Latvijoje,
Estijoje ir Lenkijoje dislokuojamiems vienetams vadovaus Kanada,
Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos.
