Dar praėjusių metų vasarą Vyriausybė priėmė nutarimą, kad iki 2018 metų vidurio visos Vyriausybės valdomos įstaigos savo veiklos informaciją turi skelbti viename portale.
Naujoji valdžia nieko nelaukdama pradėjo pertvarkas. Prie sukurtos bendros platformos pradėjo jungti ministerijas ir Vyriausybei pavaldžias įstaigas, kurios savo iniciatyva pildo turinį. Įstaigoms nereikia rūpintis saugos, turinio, dizaino, duomenų bazių tvarkymo darbais.
Pertvarka rūpinasi Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, tačiau bandydami susisiekti su Vyriausybės atstovais, kurie atsakingi už projektą, gavome lakonišką atsakymą.
„Šiuo metu vyksta diskusijos su ministerijų atstovais dėl galimo tam tikrų bendrųjų funkcijų centralizavimo, kuriuo pirmiausia siekiama centralizuoti kompetencijas ir gerinti paslaugų kokybę.
Prieš priimant bet kokius sprendimus bus konsultuojamasi su atsakingų institucijų atstovais bei nepriklausomais ekspertais ir atliekamas poveikio vertinimas“, – trumpai atsakė Vyriausybės spaudos tarnyba ir teigė, kad daugiau komentarų nebus.
Jau perkeltos aštuonios ministerijos
Šiuo metu prie bendros platformos https://lrv.lt/lt/ministerijos prijungtos aštuonios ministerijos: Energetikos, Finansų, Kultūros, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Ūkio, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijos.
Kol kas prie šios platformos neprisijungė Aplinkos, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijos. Tačiau iki kitų metų vidurio jos turi persikelti.
Vyriausybė taip pat ketina sujungti ministerijų specialistus, kad buhalteriai, teisininkai ir kiti darbuotojai dirbtų vienoje vietoje, o nemaža dalis specialistų vėliau bus atleidžiami.
Už bendrą sistemą, kuri vadinama Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma, atsakingas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.
Už platformos kūrimą, tvarkymą ir valdymą atsakingas komiteto Planavimo ir stebėsenos skyriaus vadovas Arminas Rakauskas tvirtino, kad tokia nauja sistema padės gyventojams lengviau rasti reikiamą informaciją.
„Gyventojai matys, kad viskas pateikiama vienoda forma ir vienodoje aplinkoje. Anksčiau būdavo priekaištaujama, kad sudėtinga rasti informaciją, nes ji skirtingose vietose ir skiriasi turinio pateikimas.
Mūsų tikslas – supaprastinti informacijos prieinamumą gyventojui. Mes vykdome centralizaciją, daug įstaigų keliame į vieną infrastruktūrą pagal bendrus saugos reikalavimus ir turinio valdymo sistemą“, – kalbėjo A.Rakauskas.
Daug priekaištų nesulaukė
Komiteto atstovas A.Rakauskas pripažino, kad ne visos ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos buvo nusiteikusios optimistiškai, tačiau daug priekaištų jiems neteko sulaukti.
„Labai daug priekaištų nebuvo. Galbūt turinio požiūriu yra sudėtingų ministerijų, kurias nelengva perkelti. Tai didžiulės svetainės, kur reikia skirti daug sąnaudų analizei ir perkėlimui – tai Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos svetainės. Bet tai išsprendžiamos problemos“, – teigė pašnekovas.
Pasak A.Rakausko, šiuo metu dar rengiamas investicijų projektas ir sudaromas konkretus ministerijoms pavaldžių įstaigų sąrašas. Į bendrą platformą iš viso turėtų susijungti apie 200 įstaigų – tai Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų ir ministerijoms pavaldžios įstaigos.
Į bendrą visumą turėtų jungtis ne tik Vyriausybės srities įstaigos, bet ir Seimo bei savivaldos srities įstaigos. Komitetas skaičiuoja, kad galiausiai bendras tinklas turėtų aprėpti apie 1200 interneto svetainių.
„Ši platforma atitinka aukštus saugumo reikalavimus, duomenų centrai nutolę vienas nuo kito, jei kas nors nutinka vienam, tai keliasi kitas“, – trumpai apibūdino A.Rakauskas.
Vyriausybės pertvarkai – 600 tūkst. eurų
Pagal dar praėjusių metų vasarą priimtą Vyriausybės nutarimą į bendrą platformą perkelti vien Vyriausybės valdymo srities įstaigas preliminariai gali kainuoti apie 600 tūkst. eurų.
„Tai preliminari kaina, kuri buvo įrašyta į Viešojo valdymo tobulinimo programą. Dabar rengiamas investicinis projektas, kuris turi pagrįsti, ar tai reali kaina, ar ne“, – patikslino komiteto atstovas.
Kiek gali kainuoti visų – tai yra Vyriausybės, Seimo bei savivaldos srities įstaigų – perkėlimas, dar nėra apskaičiuota.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo 2014–2020 metų investicijoms skirtos programos.
Už bendros svetainės programavimo sritį atsakinga agentūra „Dizaino kryptis“. Agentūros vadovė Vaiva Lukminaitė teigė, kad jie sėkmingai įgyvendino pirmąjį projekto etapą ir dabar vykdo portalo priežiūrą.
„Prižiūrime šį projektą toliau. Turėtų būti plečiamas valstybės institucijų skaičius.
Vienas iš iššūkių – tai komunikacijos valdymas, nes yra didžiulis skaičius įstaigų, naudotojų. Surinkti informaciją ir paaiškinti kitiems yra tikrai sudėtinga“, – sakė V.Lukminaitė ir tikino, kad neigiamų atsiliepimų apie centralizaciją jai neteko girdėti.
Pertvarka buvusiam ministrui kelia abejonių
Buvusiam krašto apsaugos ministrui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariui Juozui Olekui kelia abejonių Vyriausybės centralizacijos užmojai.
„Galbūt čia galima kiek nors sutaupyti, tačiau reikia prisiminti, kad kiekvienoje ministerijoje, ypač Krašto apsaugos ministerijoje, yra specifinių dalykų.
Stipriai abejoju visuotiniu dalyku. Gal kai kuriuos dalykus būtų galima jungti, tačiau tik pabandžius ir įsitikinus, kad tai veikia. Jau seniai kalbame apie ūkinę dalį ir bendrą turto valdymą, tačiau ne viską iš karto“, – kalbėjo J.Olekas.
Komiteto narys skubėjo pažymėti, kad paprastai centralizacija veikia, kai tam skiriama pakankamai lėšų, bet jei ištiks trūkumas, tai bus labai sudėtinga.
Buvęs ministras pažymėjo, kad Krašto apsaugos ministerijos tinklų ir patalpų saugumui užtikrinti buvo skiriama daug lėšų ir viskas buvo įrengta pagal reikalavimus, o dabar to nebereikės.
„Yra atskiri saugumo užtikrinimo, saugumo zonų ir dokumentų perdavimo reikalavimai. Reikėtų užtikrinti saugų ryšį, patalpas, prieinamumą ir informacinę sistemą. Manau, kad idėjos autoriai tai apgalvojo, tik galbūt to nesako. Klausimas – kiek tokie dalykai kainuos?“ – svarstė politikas.
Apie darbuotojų atleidimą buvęs ministras taip pat pareiškė nuomonę. Pasak jo, jei bus sumažintas darbuotojų skaičius, teks mažinti ir darbo funkcijas.
„Esu įsitikinęs, kad bent jau Krašto apsaugos ministerijos žmonės dirba daugiau negu privalo už etatą. Taupėme biudžeto lėšas ir nesteigėme naujų etatų ir tą skaičių atidavėme kariuomenei, nes norėjome užpildyti kariuomenės padalinius, tai mūsų žmonėms teko tikrai daug dirbti, kartais ir viršvalandžius.
Atėjus sąjungininkams, plečiant tarptautinių sutarčių ir sutarimų skaičių, nematau galimybių šioje ministerijoje mažinti darbuotojų skaičių. Jei bus mažinama – tai žmonės kokybiškai neatliks darbų arba vėluos ir nieko tokiu atveju nelaimėsime“, – sakė J.Olekas.
