„Būna, kad universitetas deklaruoja esantis tarptautiškas, o dėstytojų ir studentų užsienio kalbų žinios prastos – su atvykusiais tarptautiniais ekspertais jie kalba per vertėją“, – sakė Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) vadovė Nora Skaburskienė.
Ji patarė, kaip ir kur pasitikrinti, ar norima studijų programa, aukštoji mokykla yra palankiai vertinama užsienio ekspertų. Ir išvis pravartu pasiskaityti, kas siūloma po įmantriai suformuluotu studijų programos pavadinimu, ko išmoksite ją studijuodami, kaip skiriasi dviejų tos pačios krypties programų kokybė. Tai galima padaryti www.skvc.lt ar www.aikos.smm.lt.
Išskyrė geriausius
Kaip parodė tarptautinių ekspertų tyrimas, daugiausia aukščiausią įvertinimą gavusių Lietuvos studijų programų yra biomedicinos mokslų srityje ir mažiausiai – humanitarinių mokslų srityje.
Maksimalų bendrą balų skaičių – 24 balus – surinkusios 5 programos buvo įvertintos 2010, 2013 ir 2014 metais. Viena iš jų yra technologijų mokslų srities, viena – humanitarinių ir trys – socialinių mokslų srities studijų programos. Pagal studijų rūšį, dvi iš jų yra bakalauro studijų, kitos dvi – magistrantūros, ir viena – profesinio bakalauro studijų programos.
Pagal studijų sritis, daugiausia 22-24 balais įvertintų programų yra socialinių mokslų srityje – 30 programų. Tai gerokai daugiau nei kitose studijų srityse: biomedicinos mokslų ir menų srityse yra po 11 aukščiausią įvertinimą gavusių studijų programų. Kitose studijų srityse – technologijų ir fizinių – aukščiausią įvertinimą gavusių programų yra dar mažiau – 9 ir 5 atitinkamai. Mažiausiai 22-24 balais įvertintų studijų programų yra humanitarinių mokslų srityje – 3 programos
– Ar galima sakyti, kad jaunam žmogui turėtumėte padėti pasirinkti, ką studijuoti? – lrytas.lt paklausė SKVC vadovės N.Skaburskienės.
– Jei jaunas žmogus visiškai nežino, ko nori, sunkiai padėtume. Tačiau tie, kurie renkasi studijas Lietuvoje ir bent daugmaž yra numatę kryptį, studijų programas, mūsų tinklalapyje gali pasitikrinti, kaip studijų programas ir aukštąsias mokyklas vertina užsienio ekspertai. (https://pluto.skvc.lt/StudyProgramResults.aspx)
Tarkime, jaunas žmogus pasirinko vadybą, galima palyginti, kuo ji skiriasi vienoje, kitoje, trečioje aukštojoje mokykloje, pateikiami įvertinimai pagal atskiras vertinamąsias sritis (pvz., studijų tikslai, numatomi studijų rezultatai, dėstytojai, materialinė bazė ir kt.), , pristatomi tie aspektai, kurie yra programos stiprybė, pateikiamos rekomendacijos, kaip tobulinti studijų programas, ir tai, kuriam laikui jos akredituotos.
Akredituojamos studijų programos gali būti šešeriems arba trejiems metams.
- Yra ir trečias variantas – kai kurios studijų programos neakredituojamos. Ką tai reiškia? Neakredituota programa išsyk uždaroma?
– Būna ir kai studijų programos uždaromos. Kai programa neakredituojama, Švietimo ir mokslo ministerija sprendžia, ar leisti baigti studijas esamiems studentams. Naujų studentų į neakredituotą programą nepriimama.
Vertinimas vyksta nuolat. Vertinamos tai vienos, tai kitos krypties studijų programos. Apžvelgiant 2010-2016 metų padėtį galima sakyti, kad apie 50 proc. akredituotų programų akredituota šešeriems metams, kita pusė – vidutiniškos, jos akredituotos trejiems metams. Apie 2-3 proc. programų būna uždaroma, tai tos, kurios turi labai rimtų problemų.
- Kokios krypties studijų programos dažniausiai būna neakredituojamos?
– Jos būna iš skirtingų krypčių. Tačiau buvo laikotarpis, kai daug priekaištų sulaukė pedagogikos studijos. Mokytojai Lietuvoje rengiami 16-oje aukštųjų mokyklų. Lietuvoje tai pačiai darbo vietai specialistą rengia ir universitetai, ir kolegijos. Turbūt esame labai turtinga šalis.
Ekspertai griežtai nesako, bet, kaip rodo europinė patirtis, mokytojų rengimas dažnai koncentruojamas universitetuose. Tiesa, ikimokyklinio ugdymo specialistų rengimas, anot ekspertų, svarstytinas dalykas.
– Už ką dažniausiai mums kliūva iš užsienio ekspertų?
– Svarbus studijų kokybės komponentas yra tarptautiškumas. Studentų iš Lietuvos svetur išvyksta mokytis nemažai, tačiau vis dar labai žemas rodiklis tų, kurie čia atvyksta studijuoti.
Ekspertai priekaištauja dėl pedagogikos krypčių studentų – sako, kad pas mus turėtų būti rengiami mokytojai atvirai rinkai. Juk matematikos mokytojas galėtų dirbti ne tik Lietuvoje.
Kliūva šiai krypčiai ir dėl užsienio kalbų mokėjimo. Ekspertai analizuodami mokslo publikacijas, studentų baigiamuosius darbus vertina ir šaltinius, kuriais buvo remtasi. Dažnai būna, kad baigiamuosiuose darbuose nurodomi beveik vien nacionaliniai informacijos šaltiniai.
Esu susidūrusi su atvejais, kai užsienio ekspertai su Lietuvos studentais ir dėstytojais angliškai bendrauja per vertėją, nors viešai deklaruoja esantis tarptautiškas universitetas. Taip yra nutikę pedagogus rengiančiame universitete.
– Jūsų vadovaujamas centras suteikia garantiją, kad pasirinkdama akredituotą programą galiu būti rami, kad įgysiu tinkamos kokybės išsilavinimą?
– Už studijų kokybę atsakinga pati aukštoji mokykla. Iš šono niekas tokios garantijos neteikia. Mes vertiname studijų programą, kokia ji yra tuo metu.
Pati aukštoji mokykla turi užtikrinti kokybę ir ją gerinti.
– Kur daugiau neakredituotų studijų programų – universitetuose ar kolegijose?
– Drastiškų skirtumų tikrai nėra. Galima sakyti, kad net stiprios aukštosios mokyklos turi neakredituotų programų. Tarkim, VU turi ir silpnų vietų. Ir jis pats to neneigia. Nemažai kritikos išsakyta Komunikacijos ir informacijos studijų programoms.
- Siūloma, kad Lietuvoje turėtų būti 4-5 universitetai ir 1-2 specializuotos aukštosios mokyklos. Regionai išsyk sunerimo, kad tai būtų pragaištis jiems. O ką jūs galėtumėte pasakyti apie regioninius universitetus?
– Klaipėdos universitetas išskiria savo jūrinį profilį. Tačiau, peržiūrėjus, kaip akredituotos jų technologijų ir inžinerijos programos, matyti, kad keturios studijų programos akredituotos šešeriems metams, o trys – tik trejiems. Kur kas geriau įvertintos jų švietimo ir ugdymo krypties programos.
Šiame universitete siūlomos ir medicinos, ir socialinių mokslų, ir meno studijos, ir inžinerinės, ir ugdymo. Labai didelė įvairovė. Tas pat ir Šiaulių universitete. Ten ir tikslieji mokslai, ir menai, ir inžinerija, ir ugdymas. O rezultatai tikrai nedžiugina.
Aukštosios mokyklos yra pakviestos pagalvoti apie tai, koks yra jų regiono profilis.
– Sakote, kad studijų programos dubliuojasi. Tai reiškia, kad inžinierius turėtų rengti viena mokykla, pedagogus, menininkus – irgi viena?
– Visiškas konkurencijos nebuvimas nebūtų gerai. Galėtų būti labiau plėtojamas tarpkryptinis elementas, būtų galima suteikti daugiau žinių ir gebėjimų, kurie papildytų pasirinktą studijų kryptį.
