Jeigu jau teko garbė pakliūti į jos gretas, tai gali būti ramus ir kol ten dirbsi, ir kone visą likusį gyvenimą. O prireikus ne tik sulauksi pagalbos, bet ir aplinkinių pagarbios baimės, kurią kelia tos trys raidės.
Antai sveikatos apsaugos ministro patarėju susirengęs padirbėti A.Mažrimas gavo patvirtinimą iš STT, kad jis tam kuo puikiausiai tinka. Ir kaip galėjo negauti, jei kažkada pats čia dirbo. Juk buvusių „estėtėšninkų“ (kaip ir buvusių čekistų) nebūna, ar ne?
O tai, kad šis veikėjas kadaise sugebėjo prapilti lošimų namuose apie 300 tūkstančių litų, – viso labo tiktai smulkmena, į kurią pažymų rašytojams dėmesio kreipti nereikia.
Kad STT krūtine užstoja saviškius, įrodė anksčiau šios tarnybos Vilniaus skyriui vadovavęs V.Skirmantas. Kai jo pavaldinys neteko darbo, nes neblaivus įkliuvo prie automobilio vairo, vadas įrodinėjo, kad net ir išgėręs darbuotojas neturėjo teisės nevairuoti.
Atseit, kaip ir priklauso STT agentui, jis vykdė specialią užduotį, o automobilyje buvo speciali įranga, kurios be priežiūros nepaliksi.
Nelabai pasisekė tik pigius namus sostinės pašonėje žadėjusiam statyti ir krūvas pinigų prisirinkusiam T.Pažūsiui, kurį teismas už klientų apgavystes pasiuntė 6 metams už grotų. Tačiau kodėl žmonės ėmė ir patikėjo eiliniu Ostapu Benderiu?
Todėl, kad kaip legendinis knygos herojus mosuodavo profsąjungos nario ar kitokiu pažymėjimu, taip oro pilių statytojas užburdavo tuo, kad anksčiau yra dirbęs STT. O ten juk turėtų triūsti tik tokie, kurie skaidresni už krištolą.
Stebuklas, kaip dar STT vadovai neištraukė buvusio kolegos iš teisiamųjų suolo.
Tačiau belangėje likimo valiai jo neturėtų palikti. Juk vienas – už visus, visi – už vieną.
