Vaistinių nuosavybės reguliavimas Lietuvoje neįmanomas

Vieni Seimo nariai sako, kad draudimas žmonėms be specialaus medicininio išsilavinimo tapti vaistinių akcininkais pakenktų šalies investicijų aplinkai, kiti mano, kad nuosavybę sieti su išsilavinimu – antikonstituciška, ir kelia klausimą apie vaistinių nacionalizavimą. Be to, manoma, kad estiškas variantas Lietuvoje neįmanomas, nes vaistinių rinką čia valdo keli tinklai.

Daugumą Seime turinčių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tikina nesantis idėjos valstybei nustatyti reikalavimus vaistinių valdytojams autorius.

Liberalų frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas kalbas apie galimus tokius reikalavimus vaistinių akcininkams vadina antikonstituciniais.

„Konstitucinis Teismas tuo klausimu 2004 metais yra pasisakęs, kad negalima nuosavybės sieti su išsilavinimu“, – BNS teigė parlamentaras.

Tokius užmojus jis lygino su žemės pardavimo saugikliais, kurie numatė, kad žemę gali įsigyti tik tam tikrą išsilavinimą turintys ir žemę dirbantys žmonės.

E.Gentvilas vaistinių verslą Lietuvoje vadina neliberaliu, nes tam pačiam verslininkui leidžiama turėti bet kiek vaistinių, kuriami stambūs tinklai. Jis pasigenda specializuotų vaisinių.

Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius prognozuoja, kad reikalavimas vaistinių savininkams turėti specialų išsilavinimą pakenktų šalies investicinei palinkai.

„Neskubėčiau su jokiomis išvadomis, reikia pasižiūrėti iš esmės – ar galime (įvesti ribojimus – BNS), nes yra teisėti lūkesčiai, kad paskui neatsidurtume teismuose. Bijau, kad negatyvią žinią išsiųstume pasauliui ir investuotojams, kad mes dabar akcininkus skirtome į kairę ir į dešinę. Pradėkime priiminėti įstatymus, atlikę šiokią tokią analizę,“ – BNS sakė parlamentaras.

Parlamentinio Sveikatos reikalų komiteto narys „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis mano, kad šis apribojimas naudos neduotų, tuo labiau neatpigintų vaistų – vaistinės savininkas vaistininkas vaistus pirktų iš didmeninių tinklų, pavyzdžiui, „Eurovaistinės“ ar „Camelia“. Be to, jis siūlo pasidomėti, kiek iki 2015 metų vaistai kainavo Estijoje, kur įvesti panašūs reikalavimai akcininkams (yra 5 metų pereinamasis laikotarpis). Pasak jo, Latvijoje vaistų kainas sunku palyginti, nes iki 1999 metų veikė tik valstybinės vaistinės.

„Rezultato norimo jokio neduos. Didieji vaistų tiekėjai – farmacininkai susiras tuos žmones, kurie turi licencijas verstis. Jie atsidaro savo vaistinę, o frančizės sutartį pasirašo su farmacijos kompanija. Ir apeinamas įstatymas – per prekių tiekimą. Būtų lygiai taip pat, kaip „Aibė“. Yra prekybos tinklas, bet nereiškia, kad parduotuvės priklauso vienam savininkui“, – BNS aiškino parlamentaras.

Jis mano, kad vaistų pigimo reikia siekti, ribojant vaistinių skaičių, nes pasak jo, „dabar vaistinės išlaikymas gula ant antkainio“.

Pasak R.Žemaitaičio, kainas Lietuvoje padėtų sumažinti aktyviau įgyvendinamos sveikatinimo programos. Jis be kita ko siūlo kompensuojamais vaistais leisti prekiauti tik ligoninėms ir poliklinikoms: „Tai padėtų sumažinti vaistų kainas“.

R.Karbauskiui atrodo neįmanoma Lietuvai pasekti Estijos pavyzdžiu, be to, diskusijos apie tokį ribojimą būtų įmanomos, jeigu nedominuotų dideli tinklai.

„Tokį klausimą net kelti būtų naivu, nes pas mus visiškai aiškiai dominuoja tinklai. Arba keisti visą sistemą. Kas būtų Europos teisme šituo atveju, jeigu būtų nustatyti apribojimai tiems, kurie tą veiklą teisėtai vykdo. Galime nustatyti kažkokius kainodaros reikalavimus, bet... Byla labai skaudi būtų Lietuvai. Būtų traktuojama kaip nacionalizavimas“, – BNS teigė parlamentaras.

Užtat jis pritaria R.Žemaitaičio siūlymui iš ligoninių ir poliklinikų mesti privačias vaistines.

„Mes irgi kalbame apie valstybinių vaistinių tinklą gydymo įstaigose. „Caritas“ per silpnas Lietuvoje tokiam veiksmui. Paklausiu ministro, ar nevertėtų kreipti į Lenkijos „Caritą“, kad jis steigtų savo filialus Lietuvoje“, – kalbėjo R.Karbauskis.

Ekonomistas Gitanas Nausėda irgi įsitikinęs, kad nustatyti ribojimus vaistinių akcininkams trukdytų Lietuvoje susiformavusi vaistinių struktūra.

„Keista, juk dabartinis savininkas – akcininkas nesikiša į operatyvinio vaistinių valdymą. Dabar kalbame apie gerokai sustambintus struktūrinius vienetus, kur akcininkas nutolęs nuo to standarto, kaip įsivaizduojame mažą vaistinėlę. Ir nebėr prasmės tokio akcininkų reguliavimo. Ir koks skirtumas – jis bus ar nebus tam tikro išsilavinimo. Dar būtų galima suprasti, jeigu sektorius būtų suskaidytas į aibę privačių vaistinėlių ir vos ne tos vaistinėlės savininkas dirba prie prekystalio ir pardavinėja vaistus“, – BNS komentavo analitikas.

G.Nausėda taip pat pabrėžė, kad vaistinės gali priklausyti holdingams: „Juridinis asmuo negali būti vaistininkas“.

„Gintarinės vaistinių“ galutinis akcininkas yra Lenkijos „Pelion“, valdantis ir 50 proc. „Norfos“ vaistinių akcijų. „Eurovaistinės“ akcijas valdo bendrovė „Euroapotheca“, kurią kontroliuoja „Vilniaus prekyba“, o galiausiai – Nerijus Numavičius.

100 proc. „Benu vaistinė Lietuva“ akcijų per „Tamro“ valdo Latvijos „Phoenix Baltics Holding“, o „Camelia“ per kitas įmones valdo Alvydas Barsteiga, Petras Bartkus ir Sigitas Kuršis.