Duobėtų gatvių sostine pravardžiuojamas miestas išleido krūvą pinigų,
kad situacija pasikeistų. Daugelis gatvių dabar tokios būklės, kad kelių
policijos pareigūnai jau griebiasi už galvos svarstydami, kaip
sutramdyti naują dangą norinčius išbandyti vairuotojus.
Rečiau prie vairo sėdintys žmonės išvis stebisi, kodėl tie vairuotojai
lekia taip, lyg norėdami paskutinį kartą gyvenime patikrinti automobilio
galimybes.
Kai pradėjo daugėti miesto teritorijų, kuriose automobilio stovėjimas
yra mokamas, kauniečiai šaukė apie nepateisinamą plėšikavimą. Dabar jie
džiaugiasi, jeigu pavyksta rasti laisvą vietą automobiliui net
apmokestintose zonose.
O jau spūstys miesto gatvėse – beveik nepakeliama kančia. Dar pora
metų, ir pasivysime Vilnių.
Jau girdėti nustebusių balsų, kad ir laisvą staliuką geriausiose
senamiesčio kavinėse šiltais vasaros vakarais nelengva aptikti, mat juos
užima pasigrožėti miestu atvykę turistai.
Aleksoto gyventojai nuo gimimo girdėjo S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome
kylančių lėktuvų variklių gaudesį, tačiau aplinkinėse vietovėse įsikūrę
naujakuriai nepraleisdavo progos pasiskųsti, esą įvairios skraidyklės
nuo ankstyvo ryto trukdo ilsėtis.
Vos tik keli ankstesnės kadencijos Seimo nariai užsimanė atimti iš Kauno
savivaldybės aerodromą, o kažkas dar pakurstė aistras apie galimas
gyvenamųjų namų statybas aerodromo teritorijoje, kauniečiai iškart
pasišiaušė. Neatiduosime šimtmetį gyvuojančio Kauno pasididžiavimo,
neleisime nutildyti lėktuvų variklių!
Atėjo eilė aptarti dar vieną istorinį objektą, pavadintą tų pačių
legendinių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno vardu, – pagrindinį miesto
stadioną, kuris iškilo dar 1924 metais.
Galima drąsiai sakyti, kad didžiausi jo šlovės metai – toli praeityje
ir jau maždaug du dešimtmečius stadionas primena seną griūvantį statinį,
kurio veja nedrąsiai žengia net aplinkinių šalių futbolininkai. Kaunas
šiuo požiūriu nėra išskirtinis, mat kituose šalies miestuose vaizdas
labai panašus arba dar prastesnis.
Nors Kauno meras V.Matijošaitis svajojo stadiono rekonstrukciją pradėti
pernai, dėl užsitęsusių projekto derinimo ypatumų jį pavyko parengti
tik pirmosiomis šių metų dienomis.
Stadiono atnaujinimas kainuos apie 12 mln. eurų, tačiau pagaliau atgijo
viltis, kad Kaunas ir visa šalis turės tarptautinius standartus
atitinkantį stadioną, kuriame išdidžiai galės priimti geriausias Europos
futbolo komandas, o tribūnose tilps net 15 tūkst. žiūrovų. Darbus
numatyta pradėti dar šiemet, o užbaigti 2018-ųjų pabaigoje.
Daugybę metų į pilkas gelžbetonio konstrukcijas žvelgę apylinkių
gyventojai vėl sugebėjo rasti projekto trūkumų – stadiono prieigose bus
įrengta tik apie 1200 vietų automobiliams, todėl renginių metu susidarys
milžiniškos spūstys, kurias įveikti kils sunkumų net namo grįžtantiems
kauniečiams.
Žinoma, sunkumų gali kilti, jeigu Lietuvos futbolo rinktinė šioje
aikštėje susirungs su Vokietijos arba Ispanijos futbolininkais, tačiau
taip gali nutikti 2–3 kartus per dešimtmetį. Kol kas Kauno futbolo
klubų rungtynes stebi ne tūkstančiai, o tik šimtai žiūrovų.
Situacijai pakeisti reikės ne vienų metų, o jeigu taip nutiktų, turbūt
nebus girdėti priekaištų, kad Kaune susibūrė pernelyg stipri futbolo
komanda. Kauno „Žalgirio“ krepšininkų pergalėmis kauniečiai dar niekada
nesiskundė.
„Laikinoji sostinė“
