„Jeigu kalbame apie dialogą, taip pat turime pasakyti, kokią
žinutę norime tuo pasiųsti. Ir dar svarbiau, koks (yra dialogo)
tikslas, kurį bandome pasiekti“, – BNS sakė E.Lucasas, šią
savaitę dalyvavęs saugumo ekspertų ir diplomatų „Sniego
susitikime“ Trakuose.
Šiame susitikime taip pat dalyvavęs buvęs NATO pajėgų
vyriausiasis vadas JAV atsargos generolas Philipas Breedlove 'as
interviu BNS sakė, jog „dialogas yra
neišvengiamas“, o dabar svarbu nuspręsti, kaip jis vyks.
Pasak E.Lucaso, NATO su Rusija galėtų siekti geresnės
ginklavimosi kontrolės ir skaidrumo.
Jo teigimu, tuo pasinaudodamas Aljansas galėtų prašyti Rusijos
priimti stebėtojus į šiais metais vyksiančias didelio masto
pratybas „Zapad 2017“. Anot ekspertų, anksčiau vykusių
„Zapad“ pratybų metu buvo treniruojamasi pulti Baltijos šalis.
Rusija taip pat kaltinta nepateikus realių skaičių apie šiose
pratybose dalyvavusius karius ir techniką.
„Mes galėtume jiems pasakyti, kad mūsų stebėtojai nedalyvavo
„Zapad 2009“, po to mes išsigandome, o to rezultatai atsispindi
visuose šiuose Baltijos šalyse vykstančiuose kariniuose reikaluose,
kurie jums nepatinka. Todėl jeigu jūs toliau mus gąsdinsite, mes
darysime dar daugiau dalykų, kurie jums nepatiks“, – sakė
E.Lucasas.
„Tačiau jūs galite būti skaidrūs, jūs galite pratyboms
vietoje agresyvaus pasirinkti gynybinį scenarijų ir jūs galite
leisti tai pamatyti stebėtojams. Tada ir jūs, ir mes būsime
patenkinti“, – kalbėjo jis.
„Man tai atrodytų kaip dialogas. Tai ne tiesiog pasakymas
„prieik, atsisėskime dabar kartu ir vėl būkime draugais“, –
tvirtino ekspertas.
Nerimas dėl D.Trumpo
E.Lucasas taip pat reiškė nerimą dėl išrinktojo Jungtinių
Valstijų prezidento Donaldo Trumpo politinės
patirties stokos.
Pasak jo, būsimasis JAV vadovas gali nesusitvarkyti su rimtomis
krizėmis, į jas reaguodamas arba nepakankamai, arba perdėtai.
„Nepakankama reakcija gali sugriauti NATO patikimumą, o
perdėta reakcija gali mus atvesti iki Trečiojo pasaulinio karo“, –
sakė ekspertas.
Jis taip pat teigė nerimaujantis dėl to, kad siekdamas atkurti
gerus santykius su Maskva išrinktasis prezidentas su Rusijos
prezidentu Vladimiru Putinu gali sudaryti „kažkokį susitarimą“,
pavyzdžiui, pasidalinti įtakos zonomis.
Visgi E.Lucasas tvirtino dėl to labiau nuogąstavęs lapkričio
mėnesį, kai D.Trumpas buvo išrinktas. Jį ramina būsimojo
prezidento pasirinkta administracija.
„Ši administracija yra pilna žmonių, kurie galėtų būti bet
kurio respublikono administracijoje“, – kalbėjo jis.
NATO ir Maskvos santykiai stipriai atšalo 2014 metais, Rusijai
aneksavus Krymą ir pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje.
Pirmą kartą po šių įvykių Aljanso ir Maskvos diplomatai
Briuselyje susitiko pernai vasarą. Nereaguliarūs NATO – Rusijos
tarybos susitikimai tęsiasi, tačiau karinis bendradarbiavimas
išlieka įšaldytas.
