Kviečia ieškoti naujų prasmių
Diskusijoje dalyvavęs istorikas dr. Tomas Vaiseta sakė, kad kalbant apie tai, kaip minima Sausio 13-oji, reikia kalbėti ne apie patikimą ar nepatikimą, o apie įsitraukimą.
„Įsitraukimo kriterijus rodo, kad visuomenei toks šventimas, koks yra, nelabai patinka, nebent išskyrus bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Tai labai aiškus signalas“, – sakė T.Vaiseta.
Pasak jo, nuo 1991-ųjų metų įvykių tauta ir visi lietuviai yra radikaliai pasikeitę, tad natūralu, kad žmonės ima ieškoti naujų prasmių, naujų svarbių datų minėjimo būdų.
„Tos vertybės, kurios buvo svarbios 1991-ais metais, dabar jau nebėra tokios svarbios. Būtent dėl to dabar vyksta diskusija, nes mums reikia naujos prasmės. Visi sutinka, kad reikia ieškoti naujų prasmių“, – kalbėjo T.Vaiseta.
Naujos prasmės paieškoms pritarė ir muzikantas, visuomenininkas Gabrielius Liaudanskas-Svaras: „Užsidaryti savo ratelyje ir gyventi savo prisiminimais, kuriuos mes gal tik patys suprantame, būtų neteisinga. Reikia ieškoti naujų prasmių, bet nereikia keisti šios datos. Reikia, kad kiekvienas žmogus, kuris turi santykį su šia data, susikalbėtų su kitu žmogumi.“
Ką tik iš Dakaro ralio grįžęs Benediktas Vanagas sakė, kad jei norime Sausio 13-ąją minėti kitaip, nei yra įprasta, reikėtų pradėti nuo savęs: „Niekas mūsų neprivers švęsti, niekas mūsų neprivers pasikeisti, tai yra mūsų pačių sprendimas. Pradėkime nuo savęs, jei norime švęsti ar kažką daryti, pradėkime nuo savęs, suburkime būrį ir pradėkime. Galbūt išeis kažkas labai gero. Turime nebijoti pradėti daryti.“
Komunikacijos specialistas Mykolas Katkus kaip teigiamą pavyzdį paminėjo jau tradiciniu tapusį Tautiškos giesmės giedojimą Liepos 6-ąją.
„Iš tikro yra pasikeitimų, bet tie pasikeitimai labai priklauso nuo atsitiktinumų, kaip tarkime himno giedojimas, kur vienas žmogus sugalvojo ir labai puiki iniciatyva prilipo“, – sakė M.Katkus.
Į minėjimo renginius nevaikšto
G.Liaudanskas pripažino, kad Sausio 13-osios minėjimo renginiuose nesilanko. Kodėl – paaiškinti negalėjo.
„Aš nevaikštau niekada į Sausio 13-osios renginius. Aš dalyvavau tos nakties įvykiuose, dvi savaites gyvenau prie Seimo, buvau prie TV bokšto, buvau prie LRT. Aš tai priimu labai asmeniškai. Turiu savo vidinių pamąstymų ir būtinai dalinuosi tuo su savo vaikais.
Kažkodėl į renginius neinu, bet nežinau kodėl, paaiškinimo neturiu. Kiekvienam tai yra asmeninis santykis ir tą asmeninį santykį reikia rasti, ypač jei norime kalbėti su jaunais žmonėmis, o su jais kalbėti labai svarbu, nes jie yra Lietuvos ateitis“, – kalbėjo muzikos grupės „G&G sindikatas“ lyderis.
Priminė Ukrainos įvykius
Diskusijos metu Lietuvos Sausio 13-osios įvykių kontekste buvo minimas ir Ukrainos vardas. „Sausio 13-oji tebevyksta. Ukrainoje vyksta didžiulė kova, ir jeigu ten kažkas neatsilaikytų, mes būtume kiti“, – sakė B.Vanagas.
Tuo metu G.Liaudanskas prisiminė, kad niekada nematė Lietuvos vieningesnės nei Sąjūdžio metais, tačiau pabrėžė, kad manyti, jog mūsų tauta tokia nebėra, – neteisinga.
„Atrodo, kad taip jau nebėra, bet 2014 metais, kai buvo reali grėsmė, mes visi vėl sukilome, šauliai gavo labai daug naujų narių. Įvesta privaloma karinė tarnyba, šauktiniai, bet matome, kad jau dvi bangos buvo ir jų neprireikė, užpildėme viską savanoriais. Sakoma, kad mes išsibarstę, bet taip tikrai nėra“, – diskusijoje kalbėjo G.Liaudanskas.
„Ukrainos įvykiai puikiai parodė, kad iškilus reikalui labai greitai viskas vyksta“, – pridūrė B.Vanagas.
Lietuviai – dramatiška ir liūdna tauta?
Komunikacijos specialistas M.Katkus sakė, kad iš visų valstybinių švenčių Sausio 13-oji yra ta, kuri išsiskiria labai aiškia prasme. Tiesa, jis teigė, kad lietuviai daugelį švenčių sutinka liūdnai.
„Lietuviai yra apskritai dramatiška visuomenė. Dėl to mūsų visos šventės yra tarsi dramatiško pralaimėjimo šventės. Natūralu, kad praėjus dvidešimt keleriems metams mes galime pradėti galvoti apie tos dienos rekonstrukciją“, – sakė M.Katkus.
Tiesa, T.Vaiseta tikino – lietuvių tautos liūdnumas ir dramatiškumas yra mitas. „Yra labai įsigalėjęs mąstymas, kad mes esame radikaliai liūdinti tauta, bet taip nebėra. Taip, tiek žmogui, tiek ir tautai kai kuriuos įvykius reikia išgedėti, ir tai mes jau padarėme“, – sakė T.Vaiseta.
