Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininko
teigimu, Dūmos deputatų kvietimas būtų logikas ir žmoniškas
žingsnis.
„Kviesti Dūmos deputatus į mūsų minėjimą būtų logiška,
būtų žmoniška. Tai irgi tiesa. Juk žuvusieji prie bokšto, žuvo
ir už jūsų laisvę – būtų proga tai pasakyti“, –
ketvirtadienį per Laisvės gynėjų susitikimą istorinėje Kovo
11-osios salėje teigė jis.
V.Landsbergio teigimu, galbūt atėjo laikas su Rusijos
parlamentarais pasišnekėti apie viską – padoriai, draugiškai.
Anot jo, tokia diplomatija būtų reikalinga.
Rusija laikoma viena didžiausių Lietuvos nacionalinio saugumo
grėsmių. Maskva atsisako bendradarbiauti Sausio 13-osios, Medininkų
žudynių bylose.
V.Landsbergis tvirtino, kad 1991 metų sausį prasidėjęs karas
tęsiasi, kad Sausio 13-osios pamokos reikalingos Lietuvos dabarčiai,
ateičiai, ir jos nėra istorija.
„Jo (karo) pabaigos, juoba taikos sutarties dar nematyti“,
– sakė jis.
Politikas pasidžiaugė, kad Sovietų Sąjungos karių veiksmai
Lietuvoje 1990-1991 metais pripažinti karo nusikaltimais. Tačiau,
anot jo, ties tuo sustoti negalima.
„Praėjo 25 metai, ir mes galų gale jau teisine kalba
pasakėme, jog tai buvo karo nusikaltimas. Pasakėme, o dar
neiškėlėme bylos Hagoje. Ten teisiami tik Serbijos, jokiu būdu ne
Rusijos karo nusikaltėliai. O ar susitvarkėme bent savo kieme, savo
teisingumo įstaigų džiunglėse?“ – retoriškai klausė
V.Landsbergis.
Nors didelės apimties Sausio 13-osios byla dabar nagrinėjama
Vilniaus apygardos teisme, politikos veteranas vardijo epizodus,
kurių, jo nuomone, toje byloje trūksta.
„Priešas puola ir melu, ekonomika, jos poveikiu, apgavystėmis,
totalia propaganda ir kvailinimu, visokiausiais įsiskverbimais į
mūsų tarpą. Lietuvą bandė du kartus palikti be Vyriausybės,
verbuoti ministrus. Ar tai surašyta didžiojoje byloje? Ar figūruoja
toks vietinis nusikaltimas kaip valstybės išdavimas? O toks
tarptautinis nusikaltimas kaip sprogstamų ir išcentrinių kulkų
naudojimas? O galimas Ivanovo draugovininkų šaudymas nuo stogų, ką
„Berkut“ darė Kijeve?“ – kalbėjo V.Landsbergis.
Jis teigė, kad „vienas Aukščiausiosios Tarybos deputatas
kalbino valstybės vadovą bėgti lėktuvu į užsienį“, esą buvo
parengtas ir lėktuvas.
„Buvusi premjerė ir buvęs kitas deputatas net skelbė sausio
13-osios paryčiais, kad pirmininkas jau pabėgęs. Panaudojo tokį
informacinį ginklą. O ar yra puslapis byloje?“ – klausė
Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Jis taip pat minėjo 1991 metų sausį į JAV nuvykusį ir į
Valstybės departamentą Vašingtone mėginusį patekti Lietuvos
užsienio reikalų ministerijos pareigūną.
„Ko? Būtent su ypatinga žinia, kad Lietuva turi savo kaimynui
teritorinių pretenzijų. Pats laikas. Supraskite, laikas tuos
lietuvių nacionalistus likviduoti. Gerai, kad misteris Gorbačiovas
imasi jėgos. Išties totalinis karas – nuo Maskvos iki Vašingtono.
Stasys Lozoraitis užblokavo šią diplomatinę diversiją. Ji
aprašyta knygoje, bet ar ji egzistuoja byloje?“ – teiravosi
V.Landsbergis.
Kalbėdamas Kovo 11-osios salėje politikas tvirtino, kad viena
didžiausių Lietuvos ydų ir silpnybių – svarbiausių pamatinių
dalykų neskyrimas nuo antraeilių.
„Lengva mums pakišti kokių keistenybių, kad užsisuktų
ginčai, atimantys strateginį laiką. Dar ketveri metai iki kitų
Seimo rinkimų, o jau ginčijamės, kaip šiandien, tokią svarbią
dieną, kiek tada reikės rinkti Seimo narių ir kodėl. Lyg
neturėtume aktualiausių klausimų. Arba kiek šaldyti embrionų,
kaip laidoti negimusius.
Kaip ginti gimusius – mažiau svarbu. (...)
Kada pradėsime Vyriausybės iškraustymą į Kauną ar Šiaulius. Tik
Astravą nuolankiai leidžiame statyti Vilniaus pražūčiai. Gerai,
kad šiomis dienomis Seimo pirmininkas bent iškėlė tą klausimą
svečiui iš tų, kurie stato pražūtį“, – sakė V.Landsbergis.
1991 metų sausio 13 dieną sovietai karine jėga bandė nuversti
teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią
šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir
specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei
Lietuvos radijo ir televizijos pastatą žuvo 14, nukentėjo daugiau
kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos
radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių
žmonių saugoto tuometinės Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo
Seimo pastato.
