„Dėl paminklo statybos yra skirtingos nuomonės, ta vieta labai svarbi, atminimas labai svarbus. Mūsų supratimu, nereikėtų daryti jokių skubių veiksmų.
Mes niekur nenuskubėsime, tik pasidarysime sau dar didesnį skaudulį, jeigu nesudarysime galimybių šia proga kalbant apie laisvę susišnekėti skirtingoms visuomenės grupėms“, – vakar kalbėjo kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.
Kultūros ministerija 2011 metais buvo paskelbusi paminklo Lukiškių aikštėje konkursą, išsiaiškino laimėtoją, tačiau jis sulaukė prieštaringų vertinimų ir nuspręsta to projekto nevykdyti.
Nori išgirsti visų nuomonę
Kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson teigimu, dėl to, kas turėtų būti įamžinta Lukiškių aikštėje, neklausta visuomenės nuomonės: „Prieš kuriant tokius ilgalaikius projektus ar pertvarkant mums labai svarbią simbolinę vietą Lietuvoje gal reikėtų su visais keliais milijonais aptarti.“
Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė taip pat pabrėžė, kad statant paminklus būtina išgirsti visų nuomonę – esą Prezidentūra gauna laiškų, kuriuose nepritariama Vyčio paminklui.
„Santarvė Lukiškių paminklo klausimu ir būtų tas paminklas Vasario 16-ajai, kurio mes siekiame“, – sakė R.Kačkutė.
Fondo atstovai – optimistai
Vyčio paramos fondo atstovai trečiadienį Seimo Kultūros komitete pristatė savo iniciatyvą 2018 metų vasario 16 dieną, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis, Lukiškių aikštėje atidengti paminklą Lietuvos simboliui Vyčiui.
Aikštės sutvarkymo projekto architektas Gintaras Čaikauskas tvirtino, kad Vyčio skulptūra tiktų prie šiuo metu vykdomo aikštės sutvarkymo projekto: „Mūsų idėja yra Vytis, kuris yra dalis memorialo.
Pagal užduotį, nurodytą konkurse, – įamžinti kovotojų atminimą su įvairiais tam tikrais priedais. Jie smulkiai išvardyti, tokie kaip užrašai, kovų datos, simbolinis partizano kapas.“
Anot architekto, kadangi valstybės institucijos, laikydamosi visų reikalavimų, nespėtų laiku paskelbti konkurso dėl Vyčio sukūrimo, iniciatyvos ėmėsi visuomeninė organizacija Vyčio paramos fondas.
Fondo atstovo žurnalisto Viliaus Kavaliausko teigimu, konkurso laimėtoją turėtų išrinkti speciali komisija, sudaryta iš autoritetingiausių šalies skulptorių, architektų, Nacionalinės premijos laureatų.
Skulptūros sukūrimu ir pastatymu rūpintųsi fondas. Jo skaičiavimu, skulptūrą sukurti ir pagaminti kainuotų apie 0,5 mln. eurų. Dabar jai renkamos lėšos.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos garbės pirmininkas Jonas Burokas vylėsi, kad paminklas bus pastatytas nedelsiant: „Pakanka Lukiškių aikštę mėtyti kaip futbolo kamuolį. Jeigu esame dėkingi savo tėvynei, jeigu norime pagerbti savo kraštą, 2018 metų vasario 16 dieną turime tai padaryti.“
Trūksta pinigų ir sprendimų
Vilniaus vicemero Gintauto Palucko teigimu, šiuo metu Lukiškių aikštė tvarkoma laikantis grafiko, tačiau trūksta 1,2 mln. eurų, kurie nenumatyti šių metų biudžete.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstietis“ Ramūnas Karbauskis pasiūlė atnaujinti buvusios Vyriausybės sudarytos darbo grupės dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo darbą, kad ji toliau tuo rūpintųsi.
„Tikriausiai nėra žmogaus, kuris nenorėtų, kad šioje aikštėje tas monumentas nebūtų pastatytas kitų metų Vasario 16-ajai. Bet kitas klausimas yra, kad tai būtų monumentas, prie kurio bus švenčiama ir po šimto, ir po dviejų šimtų metų. Reikia ieškoti sprendimo“, – kalbėjo R.Karbauskis. (BNS, LR)
Juda vėžlio žingsniu
* Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų.
* 2013-aisiais išrinktas geriausias projektas Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti – R.Paleko „Ramybė“, antroji vieta atiteko G.Čaikausko vadovaujamų architektų projektui „Rėdos ratas“.
* 2014-aisiais taip pat išrinktas geriausias monumentas žuvusių už Lietuvos laisvę kovotojų atminimui įamžinti – skulptoriaus V.Gylikio „Tautos dvasia“. Tačiau dėl prieštaringų visuomenės ir ekspertų vertinimų jo nuspręsta atsisakyti.
