Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymų pakeitimai. Dirbantys pagal autorinę sutartį „Sodrai“ turi mokėti mokesčius ne nuo pusės, o nuo visų pajamų. Tai galioja tiems, kurie neturi darbo sutarčių.
Kultūros komitete sutartinai buvo pažymėta, kad tokie mokesčiai yra netinkami ir būtina keisti situaciją. Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Finansų ministerija kartu turės sudaryti darbo grupę ir priimti sprendimus, ar naikinti šią mokestinę prievolę, ar keisti ją, ar palikti galioti.
„Sektorius labai jautrus. Žmonės priversti rinkti buhalterines apskaitas, menininkams tai labai sunkus dalykas, kai kuriems net sunkiai suprantamas. Apkrauname žmones“, – sakė Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė trečiadienio rytą Kultūros komiteto posėdyje teigė, kad padidinus „Sodros“ mokesčius leidyklos bus priverstos branginti knygas. Leidėja prašė į komitetą susirinkusių žmonių į knygų leidybą nežiūrėti vien tik kaip į verslą.
Kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis pripažino, kad politikai pateko į keistą situaciją, kuri turėjo būti sprendžiama mažų mažiausiai gruodžio mėnesį, prieš įstatymui įsigaliojant. Pasak jo, prezidento patarėja taip pat turės tarti žodį, nes priėmė įstatymą ir neįžvelgė jokių pavojų.
„Tai didžiulė klaida ir sukeltas nepasitikėjimas kultūros visuomenėje, kuriai iš naujo reikės pasitikėti mumis“, – komiteto posėdyje kalbėjo V.Juozapaitis.
„Sodros“ fondo valdybos direktorius Mindaugas Sinkevičius teigė, kad apmokestinimo pasiūlymas yra logiškas ir racionalus. Valdininkas aiškino, kad problema yra tarpuvaldis, kai naujoji Vyriausybė ateina gruodžio mėnesį, tai ir kyla problemų.
„Kai vyksta valdžių pasikeitimas ir biudžeto tvirtinimas, tai ateina nauja Vyriausybė, kuri keičia ir koreguoja. O pradėti aiškinti žmonėms, kad gali pasikeisti (mokesčiai. – Red.), yra tikrai neprotinga“, – teigė „Sodros“ atstovas ir pripažino, kad todėl „Sodra“ iš anksto neviešino apie pokyčius. Kultūros komitete tai sulaukė atsako ir pasipiktinimo: „Logika yra auksinė.“
Pasak jo, po sausio 1 dienos įsigaliojusios pataisos „Sodros“ pajamas didina nedaug. Pasak jo, tai nebuvo sprendimas, kuris padėtų sumažinti „Sodros“ biudžeto deficitą. Mokesčiai buvo keičiami tam, kad autoriai būtų apsaugoti socialiai.
Buvo bandoma išspręsti dvi problemas – licencinių sutarčių, kad tos sutartys būtų prilygintos autorinėms, kad nebūtų migravimo tarp skirtingų formų. Kitas sprendimas – kad ta bazė būtų padidinta nuo 50 iki 100 proc. ir užtikrintos socialinės garantijos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas papildė, jog naujų mokesčių prasmė – kad žmogus būtų integruotas į socialinę sistemą ir neliktų socialinėje atskirtyje senatvėje ar sulaukęs vaiko.
Valdininkai pakartoja, jog apmokestinama ne veikla ar autorinės sutartys, tai įmoka į Socialinio draudimo fondą nuo žmogaus pajamų, kad jie būtų apsaugoti.
Komiteto posėdyje buvo pažymėta, kad pagal autorines sutartis dirbantys asmenys šalia turi ir kitas sutarties formas, todėl sumoka visus mokesčius. Buvo klausiama, kiek asmenų turi autorines sutartis ir kitas darbo sutarties formas.
2016 metais Lietuvoje buvo 2 tūkst. asmenų, kurie turėjo tik autorines pajamas, 73 asmenys, kurie dar dirbo ir pagal darbo sutartis. Licencijavimo sutartis, preliminariais duomenimis, turėjo apie 5 tūkst. asmenų.
