Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija
nagrinėja teismų praktikai reikšmingas bylas. K.Michailovo bylą
teismas ketina išnagrinėti per du posėdžius trečiadienį ir
ketvirtadienį. Šio teismo sprendimas bus galutinis ir
neskundžiamas.
Kasacinį skundą pasirašė visi trys nuteistojo gynėjai –
Lietuvoje praktikuojantys advokatai Ingrida Botyrienė ir Arūnas
Marcinkevičius bei advokatas iš Latvijos Oskaras Ruodė.
Į posėdį, lydimas konvojaus pareigūnų, atvyko nuteistasis
K.Michailovas ir du jo advokatai – I.Botyrienė ir
A.Marcinkevičius.
Teisėjai paskelbė, kad advokatai prašo panaikinti visus jų
klientui paskelbtus nuosprendžius ir bylą nutraukti, jie akcentuoja
netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nurodo, kad bylą
nagrinėję teismai padarė pažeidimų.
„Jokiais įrodymais nepagrįstos bendrininkavimo aplinkybės,
nėra įrodymų, kad Mlynikas susitarė su Michailovu. Rygos OMON
negali būti vertinama kaip organizuota grupė ar nusikalstamas
susivienijimas, Šernas Michailovo neatpažino“, – rašoma
advokatų skunde. Jame taip pat teigiama, kad Apeliacinis teismas
pažeidė tarptautinių teisės aktų reikalavimus.
Pernai birželio 6 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė,
kad K.Michailovo veiksmus iš nužudymo perkvalifikuoja į
nusikaltimus žmoniškumui bei palieka galioti laisvės atėmimo iki
gyvos galvos bausmę. Perkvalifikuoti veiksmus prašė Generalinė
prokuratūra. Nuosprendžiu pripažinta, kad Medininkų žudynės
įvykdytos politiniais motyvais, sako prokuroras.
Prokuroras Saulius Verseckas yra sakęs, kad teismas pripažino,
kad Medininkų žudynės nebuvo atsitiktinis užpuolimas iš
kriminalinių paskatų – buvo įvykdytas OMON pareigūnų, ir jie
tai padarė vykdymi įsakymus, siekdami įbauginti Lietuvos gyventojus
ir valdžios atstovus atsisakyti paskelbtos Nepriklausomybės ir
grįžti į TSRS sudėtį.
Latvijos pilietį K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną
sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos
arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo
2008-ųjų sausio. Vėliau paaiškėjo, kad teisiamasis yra įgijęs
ir Rusijos pilietybę.
Vilniaus apygardos teismas nuosprendžiu nustatė, kad
K.Michailovas, dirbdamas Sovietų sąjungos Vidaus reikalų
ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos
būrio (OMON) milicininku, veikdamas šio būrio vado Česlavo Mlyniko
suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio
milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu, tyčia
nužudė tarnybos pareigas vykdžiusius Lietuvos muitinės ir
policijos pareigūnus Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių,
Ričardą Rabavičių, Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, Algimantą
Juozaką ir Mindaugą Balavaką bei pasikėsino nužudyti Tomą
Šerną.
Iš K.Michailovo Lietuvos valstybės naudai priteista 653
tūkst. 850 eurų padarytai žalai atlyginti.
Nuosprendyje rašoma, kad 1991 metų liepos 30-osios rytą Rygos
OMON vadas Česlavas Mlynikas specialiųjų grupių „Delta-1“,
„Delta-2“ milicininkams davė nurodymą ruoštis kelionei į
Vilnių. Liepė pasiimti neperšaunamų liemenių, ginklų,
sprogmenų. Omonininkai pasiėmė jokiose apskaitose neužfiksuotus
7,62 mm kalibro automatus AKM, kurie buvo pagrobti iš Rygos policijos
akademijos ir naudojami įvairiose operacijose.
Ginkluotės konvojavimas iš Vilniaus tebuvo oficiali kelionės
dingstis. Iš vienuolikos rygiečių, skirtingu laiku atvykusių dviem
automobiliais, Vilniaus OMON bazėje Valakampiuose pasiliko septyni
– likusieji tą patį vakarą grįžo namo.
