„Šios medžiagos gali prireikti dar nebaigtoje baudžiamojoje byloje dėl sovietų agresijos, kuri šiuo metu yra nagrinėjama teisme“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino G.Genzbigelis.
Po teismo dokumentai keliaus į archyvus
Sausio 13-osios brolija mažytį kabinetą Pamėnkalnio gatvėje gavo praėjusiais metais, kai iš būstinės Gedimino prospekte ją išvarė valstybės įmonė Turto bankas.
Pagalbos ranką ištiesė Vilniaus įgulos karininkų ramovė.
Tačiau naujoji būstinės patalpa yra penktame aukšte, o daugelis organizacijos narių yra senyvo amžiaus. Jiems sunku kopti į tokį aukštį.
G.Genzbigelis su savo bendraminčiais Ramovėje saugo tautos skausmingą kovą įamžinusius dokumentus – agresijos liudininkų pasakojimus, nukentėjusiųjų medicinos ekspertizes, nuotraukas.
Kai pasibaigs sovietinių smogikų teismas, ši medžiaga atsidurs valstybiniuose archyvuose.
Brolijai pateikė didžiulį ieškinį
Turto bankas išvijo Sausio 13-osios broliją iš Gedimino prospekto praėjusių metų pradžioje. Buvo nutarta nepratęsti patalpų panaudos sutarties.
Turto banko atstovų nuomone, patalpas galima panaudoti naudingiau, pavyzdžiui, jas kam nors išnuomoti.
Pasak G.Genzbigelio už tai, kad laiku neišsikėlė, brolija sulaukė ieškinio – Turto banko paskaičiavimu, nuostoliai dėl negautų pajamų siekė net 17 tūkst. eurų.
Tik įsikišus žiniasklaidai, ieškinys buvo atsiimtas, tačiau durys šiose patalpose organizacijai buvo užtrenktos.
„Krapštomos“ ir kitos patriotinės organizacijos
„Paradoksas, bet mums išsikėlus valstybė patiria nuostolius, nes patalpos Gedimino prospekte iki šiol stovi tuščios. Kasdien einu pro jas, ir matau, kad ten nieko nėra.
Mes bent komunalinius mokesčius visą laiką sąžiningai mokėdavome. Skaičiuojant litais, per mėnesį susidarydavo pusantro tūkstančio“, – prisiminė Sausio 13-osios brolijos vadovas.
Kokį pavyzdį mato visuomenė, ypač jaunimas, matydamas, kaip nevertinami laisvei pasišventę žmonės? Jiems tarytum peršama mintis, jog patriotizmas yra nereikalingas.
Anot G.Genzbigelio, iš patalpų mėginta iškrapštyti ir kitas patriotines organizacijas – politinius kalinius ir tremtinius, Kauno Sąjūdį.
Budelių gynėjas atsipirko švelnia bausme
„Informacinis karas virė prieš 26 metus, jis vyksta ir dabar“, – tvirtino G.Genzbigelis.
Vienas įsimintiniausių pastarųjų metų šio karo epizodų – Algirdo Paleckio juodinantys žodžiai, jog 1991 metų sausio 13-ąją: „Savi šaudė į savus“.
Sovietų budeliai beginklius žmones traiškė tankais, brutaliai juos daužė, žudė, todėl girdėti šiuos žodžius laisvės gynėjams buvo itin skaudu.
Purvą pylęs ant Lietuvos ir jos istoriją bjauriai klastojęs A.Paleckis atsipirko bauda, o pirmos instancijos teismas jį net buvo išteisinęs.
Sausio 13-osios brolija prašė Teisingumo ministerijos uždrausti Socialistinį liaudies frontą, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo – demokratinėje visuomenėje esą to daryti negalima.
Paauglė dukra gynė televizijos bokštą
G.Genzbigelis prisiminė parlamento ir kitų svarbių objektų gynimo dienas. Jo dukrai tuo metu buvo 17 metų – mergina sausio 13-osios naktį sostinėje gynė televizijos bokštą.
Į Aukščiausiąją Tarybą G.Genzbigelis atėjo 1991 metų sausio 8 dieną ir buvo jame iki vasario 28-osios. Sausio 8-ąją iš Vilniaus ir kitų miestų, rajonų atvykę žmonės išstūmė parlamentą šturmavusius „Jedinstvos“ būrius, kuriuose buvo ir persirengusių sovietų karininkų, KGB darbuotojų.
Gynėjų ginkluotė buvo juokinga – savadarbės lazdos, vadinamos „bananais“, kai kas turėjo medžioklinius šautuvus.
Tačiau didžiausias ginklas buvo vienybė ir troškimas išsaugoti nepriklausomybę.
Kai kurie politikai, panašu, nevisiškai suvokė situacijos pavojų – pavyzdžiui, piktinosi, kodėl parlamento gynėjai kruopščiai tikrina visų įeinančių ir išeinančių į Aukčiausiąją Tarybą žmonių pasus.
Pasak G.Genzbigelio, gynėjai sulaukdavo ir keistų priekaištų: „Antai Česlovas Juršėnas išreiškė nepasitenkinimą, jog parlamentą ginantys žmonės trukdo deputatams žaisti šachmatais, smirda jų kojos“.
Daugelis per 1991-ųjų sausio įvykius nukentėjusių žmonių iki šiol gauna juokingai mažas valstybės išmokas arba iš viso jų nesulaukia.
Nukentėjusiuoju pripažintas G.Genzbigelis ir kai kurie jo likimo draugai kreipėsi į „Sodrą“, tačiau gavo atsakymą, jog jiems priklauso tik senatvės pensijos.
