Nestebino atlyginimo skaičiavimas
Viename sostinės restoranų surastu darbu jaunas vilnietis džiaugėsi neilgai – kol sužinojo, kaip jam bus mokamas atlyginimas. „Sutartyje buvo nurodytas atlyginimas, kurį turi mokėti, bet kad jis mokamas pagal apyvartą, sutartyje nėra nurodoma. Sutartyje nurodomas minimalus atlyginimas, bet jei aš parduosiu produktų už dešimt eurų, tai atskaičius mokesčius man liks tik 51 euro centas“, – pasakojo buvęs maitinimo įstaigos darbuotojas.
Paklaustas, kokiomis aplinkybėmis jis sužinojo, kad jo atlyginimas tiesiogiai susijęs su apyvarta, sakė: „Man tai buvo pasakyta, bet negalvojau, kad taip iš tikrųjų viskas yra. Taip prastai.“ Paprašytas patikslinti, ar tokią informaciją jis gavęs iš kolegų, pašnekovas pateikė mįslingą atsakymą: „Visi, kas kalbėdavosi, paprastai greitai iš darbo išeidavo.“
Anot buvusio įmonės darbuotojo, darbo užmokestis buvo mokamas mėnesio gale. „Žinoma, dar gaudavome arbatpinigių“, – pasakojo darbuotojas, o paklaustas, koks buvo jo atlyginimas už keturias dienas, atsakė: „Du eurai, tokį atlyginimą gavau į sąskaitą“ ir patikslino, kad arbatpinigiai sudarė apie 20 eurų.
Pašnekovas neslėpė, kad jo kolegos uždirbdavo kur kas daugiau, tačiau jų darbo valandos būdavo labai ilgos, kad būtų parduota didelė suma.
Tikina, kad sugalvota nauja schema
Vėliau pašnekovas dar kartą susisiekė su redakcija ir patikino, kad jam pavyko išsiaiškinti, kai veikia darbdavio sugalvota schema.
„Norėdamas uždirbti minimumą (padavėjas – aut. past.) turi parduoti apie 10 tūkst. eurų be PVM. Tuomet nuo šios sumos tam tikras procentas skiriamas padavėjo atlyginimui. Sudaromas darbo grafikas ir mėnesio pabaigoje, jei minėtos sumos parduoti nepavyksta, žmogus rašo prašymą, kad jam būtų sumažintas etatas.
Kadangi nurodytos už nurodytą sumą parduoti (maisto -Red.Past.) nepavyko, etatas sumažinamas, ir žmogus gauna atlyginimą už tiek, kiek jam pavyko parduoti. Taip kartu su darbuotoju vykdomas toks nusikaltimas“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo, net jei darbuotojas per mėnesį ir išdirba 160 valandų, bet įmonei nepadaro reikiamos apyvartos, jam mokama tik dalis žadėto atlyginimo. „Žmogus dirbo kaip visu etatu, bet pardavė tik už pusę reikiamos sumos, jo įdarbinimas keičiamas puse etato ir atlyginimas mokamas kaip už pusę etato“, – apie darbo organizavimo subtilybes kalbėjo buvęs padavėjas.
Buvęs įmonės darbuotojas įsitikinęs, kad įmonė rado būdą, kaip sėkmingai keisti duomenis buhalterinės apskaitos sistemoje, o jokios verslo subjektus tikrinančios institucijos čia jokių pažeidimų neįžvelgia.
„Atsiskaitymo lapelyje nurodoma, kad valandinis įkainis yra 2,32 euro, o aš, vadinasi dirbau mažiau nei valandą“, – apie savo situaciją kalbėjo vaikinas.
Prakalbo ir kita darbuotoja
Apie tai, kad restoranų „Soya“ tinkle darbuotojams atlyginimas mokamas nesąžiningai, ryžosi prabilti ir kita restorane dirbanti mergina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.).
„Mums moka pinigus už apyvartą, 4,5 proc., bet nuskaičiavus mokesčius vargu ar ir tie 4 proc. lieka. Aš net minimumo negavau praėjusį mėnesį. Įsidarbinant žadėjo didesnį atlyginimą, bet tokio tikrai negaunu. Skaičiuojant valandinį atlyginimą, jis nesiekia net dviejų eurų“, – pasakojo mergina.
Restorano darbuotoja tikino, kad bėdos su atlyginimais prasidėjo, kai restoranų tinklui vadovauti pradėjo Edmundas Lileikis.
„Buvo ir etatų mažinimai, padavėjoms pakišo pasirašyti, kad iš pilno etato pereina į 0,75 etato, nors iš tikro būna, kad ir daugiau valandų pradirba“, – pasakojo darbuotoja. Ji sakė, kad darbo sutartyje nurodyta, kad atlyginimas mokamas nuo apyvartos, tačiau ne mažesnis nei minimalus, bet mergina įsitikinusi, kad bendrovės vadovas rado būdų šiam sutarties punktui apeiti.
„Gavus paskutinį atlyginimą tikrai galvojau eisiu, kad ofisas perskaičiuotų ir kad man duotų algalapį, kur būtų aiškiai parašyta, kiek aš valandų išdirbau ir kiek man atlyginimo priklauso, bet numojau ranka, nes ilgai šiame darbe likti neketinu. Galvojau, kad nenoriu problemų“, – pasakojo mergina.
Įmonės vadovas: „Tai netiesa“
Bendrovės „Azijos skoniai“, valdančios restoranus „Soya“ vadovas Edmundas Lileikis teigė, kad buvusio darbuotojo teiginiai neatitinka tikrovės. „Tai netiesa“, – sakė jis ir tikino, kad tokio pobūdžio skundų nėra sulaukęs.
„Padavėjų darbas yra apmokamas pagal etatą, yra valandinis įkainis. Pas mus dirba studentai, jie derinasi darbo laiką. Su kiekvienu žmogumi individualiai aptariamos jo galimybės dirbti. Pas mus kaip ir visose įmonėse, jei restoranas suprekiauja tūkstantį eurų per dieną, dirba šeši padavėjai, tai motyvuojame žmones stengtis, kelti pardavimų krepšelį. Kalbu apie pardavimų planą, o ne procentą nuo apyvartos“, – kalbėjo įmonės vadovas ir pridūrė, kad skundo autorius veikiausiai painiojasi.
Anot E. Lileikio, svarbu, kad žmogus dirbtų kokybiškai ir siektų aukšto aptarnavimo standarto. „Norime, kad svečias būtų patenkintas, reaguojame į svečių atsiliepimus, siekiame gerinti pardavimus, bet procento nuo apyvartos neskaičiuojame“, – teigė pašnekovas ir pridūrė, kad Lietuvoje Darbo kodeksas nenumato tokio pobūdžio apmokėjimo, apie kurį kalba skundo autorius.
Siūlo kreiptis į darbo inspekciją
Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus direktoriaus pavaduotoja Ramunė Banienė komentuodama situaciją sakė: „Tokiu atveju asmuo gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir prašyti, kad ji nagrinėtų jo santykius su darbdaviu.“
Į klausimą, ar Darbo inspekcija dažnai nagrinėja tokius atvejus, kai vienos sąlygos nurodomos sutartyje, o realybėje dirbama pagal visai kitas sąlygas, pašnekovė sakė: „Kalbant apie visą darbo santykių mąstą – taip. Kai kuriose ekonominėse srityse tokio pobūdžio susitarimai populiarūs, bet apie maitinimo įstaigas kol kas girdėti neteko.
Šiuo atveju darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir pateikęs įrodymus, kad buvo kitoks susitarimas, o ne tas, kuris numatytas pagal darbo sutartį, gali reikalauti atsižvelgti į pateiktus įrodymus, komentarus, dokumentus. Juk jei žmogus išdirbo keturias pamainas, tai turėtų gauti daugiau nei du eurus, nes minimalus valandinis atlygis yra 2 eurai 32 centai, tad jei žmogus išdirbo ilgiau nei valandą, turi būti didesnis darbo užmokestis.“
Anot specialistės, būtina sutikrinti, kokie duomenys pateikiami įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir kokia suma priskaičiuota.
