Saviečių tragedija sukrėtė visą Lietuvą – 2016 metų sausio 2-sios naktį A.Beras nužudė savo 2 metų sūnų ir 4 mėnesių dukrelę. Vyras nuo alkoholio sukeltos psichozės šiuo metu gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Dėl sunkios ligos jis yra pripažintas nepakaltinamu.
Naujienų portalas lrytas.lt pasidomėjo, kaip šiuo metu gyvena vaikžudžio šeima. L.Cvilikaitė pareiškė norinti auginti du savo vyresnėlius vaikus, kurie šiuo metu gyvena pas giminaičius Kaune, paskirtus laikinaisiais globėjais. Tačiau nė vienas portalo kalbintas valstybės institucijos atstovas nepritarė, kad mažylius dabar augintų jų motina. Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas artimiausiomis savaitėmis.
Sodyba, kurioje įvykdytas kraupus nusikaltimas, pastaruosius metus stovi tuščia. Pasak Pelėdnagių seniūno pavaduotojos Laimutės Lukoševičienės, 43 arų ploto valdos niekas neprižiūri, žolė jau užaugusi iki juosmens. Žemė ir namas iki šiol oficialiai priklauso A.Berui.
„Tikriausiai dabar niekas nenorėtų gyventi tokioje vietoje“, – svarstė L.Lukoševičienė.
Prieš Kalėdas Berų giminę ištiko dar viena skaudi netektis – Jonavos rajone mirė žvejoti išvykęs vyresnysis A.Bero brolis Antanas Beras, po nusikaltimo kurį laiką globojęs vaikžudžio atžalas. Šis vyras, kitaip nei jo brolis, svaigalais nepiktnaudžiavo, vietos gyventojų buvo gerbiamas.
Žodžiai skiriasi nuo veiksmų
Buvusi A.Bero sugyventinė L.Cvilikaitė su savo nauju draugu, iš Jonavos rajono kilusio 36 metų Andriumi Geruliu, pernai lapkritį išvyko į Švediją.
Moteris sausio 2-ąją neatvyko į Panoterių miestelio (Jonavos r.) kapines, kur amžino poilsio atgulė šulinyje nuskandinti jos vaikai.
Žvakeles prie kapo uždegė tik mažylių močiutė Rima Cvilikienė ir jos giminaičiai.
Ne kartą po tragedijos išgėrusi nutverta L.Cvilikaitė žadėjo rūpintis vyresniaisiais vaikais, tačiau, regis, primiršo ir gyvas, ir mirusias savo atžalas.
L.Cvilikaitė artimiesiems pareiškė šią arba kitą savaitę atvažiuosianti į Panoterius, kur Jonavos rajono savivaldybė jai ir jos vaikams yra skyrusi suremontuotą dviejų kambarių butą.
Cvilikų šeima yra užaugusi Jonavos rajone, iš ten kilusi ir buvusi A.Bero sugyventinė.
R.Cvilikienė nenoriai pasakojo apie dukters planus – ji esą nežinanti, ar augins vaikus, o kodėl Lina neaplankė kapo, nekomentavo.
Svaigalai atėmė vaikus
Patikėję L.Cvilikaitės žodžiais, jog ji 6 metų sūnų ir 4 metų dukrelę apgaubs motiniška šiluma, 2016 metų pradžioje valdininkai jai skyrė socialinį būstą.
Tačiau moteris nesusirado darbo, ji buvo nutverta girtaujanti ir neprižiūrinti savo atžalų – moters namuose apsilankę policijos pareigūnai jai nustatė sunkų (3 promilių) girtumą. Kovo pabaigoje jai buvo apribotos motinystės teisės.
L.Cvilikaitės ir A.Bero vaikai buvo įkurdinti pas jo brolį, įsikūrusį Jonavos rajone.
Vėliau laikinaisiais globėjais tapo kiti mažylių giminaičiai, gyvenantys Kaune.
L.Cvilikaitė su nauju sugyventiniu A.Geruliu vasarą sugrįžo į Lietuvą, tačiau po kelių mėnesių, lapkritį, vėl išvyko į Skandinaviją – vyras skina vaisius ir daržoves, o moteris dirba fermoje.
Neblaivi paliko užkurtą krosnį
Pasak L.Cvilikaitės socialinio būsto kaimynės Sigitos Ambrazevičiūtės, savivaldybės bute ji beveik nesilankė.
L.Cvilikaitė apsigyveno pas savo motiną R.Cvilikienę netoli nuo Panoterių esančiame Tabalos kaime.
„Lina į socialinį būstą Panoteriuose atvyko vos du kartus. Ji buvo išgėrusi, agresyvi, kalbėjo, jog užmuš, tik nesupratau, ką. Vieną kartą išėjo iš namų, palikusi užkurtą krosnį – laimei, gaisro pavyko išvengti.
Nesuprantu – butas stovi tuščias, o Jonavos krašte daugelis tvarkingų šeimų ilgai laukia savo eilės socialiniam būstui gauti“, – stebėjosi S.Ambrazevičiūtė.
L.Cvilikaitei butas galėtų būti paliktas tik tokiu atveju, jei jai būtų sugrąžintos atžalos.
Mamai galimybės – mažos
R.Cvilikienė nuo kaimynų neslėpė, jog jos dukra kovos dėl teisės auginti vaikus. Kovo 21 dieną sukanka vieni metai, kai berniukui ir mergaitei buvo paskirti laikinieji globėjai.
Tiems, kam apribotos motinystės arba tėvystės teisės, po metų turi galimybę susigrąžinti atžalas.
Neretai savivaldybės komisijos sprendimus dėl tolesnio vaikų likimo priima ir nepasibaigus terminui – taip gali atsitikti ir svarstant L.Cvilikaitės šeimos padėtį.
Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Elegijaus Laimikio nuomone, motina kol kas per mažai stengiasi, rūpestis vaikais yra nepakankamas.
Motina beveik nerodo iniciatyvos, bendraudama su vaiko teisių apsaugos specialistais, nesiteirauja jų, kaip elgtis, kad į jos namus galėtų sugrįžti atžalos.
Siekiant auginti vaikus, nepakanka pastogės – reikia susirasti nuolatinį darbą, auklėti juos, skirti jiems daug dėmesio. Motinai esant užsienyje, ryšys su vaikais tik silpnėja.
Trūksta socialinių įgūdžių
„L.Cvilikaitė įsivaizduoja, kad pakanka su vaikais pabendrauti per „Skype“ ar atvežti jiems dovanų“, – pasakojo Jonavos rajono socialinio paslaugų centro laikinoji direktorė Inga Grikun.
Šilų seniūnės pavaduotoja Zoja Kravčenko taip pat nemano, kad L.Cvilikaitė galėtų auginti sūnų ir dukterį – jauna mama turėtų pakeisti savo gyvenimo būdą.
Jei dabartiniai laikinieji globėjai sutiks, jiems greičiausiai bus paskirta nuolatinė globa.
Anot E.Laimikio, dabartinės jų gyvenimo sąlygos geros, jie yra rūpestingai auginami.
Mirė žvejybos metu
Praėjusių metų pabaigoje netikėtai sustojo vaikžudžio A.Bero vyresniojo brolio Antano širdis.
Jaunystėje rūpinęsis Aurelijumi, po Saviečių tragedijos Antanas buvo priglaudęs jo vyresniuosius vaikus.
Geležinkelio įmonėje frezuotoju dirbęs A.Bero brolis pelnė didelę vietos gyventojų pagarbą – jis buvo darbštus, visuomet laikydavosi žodžio, nepiktnaudžiavo svaigalais.
Prieš Kalėdas vyresnysis A.Beras nuėjo žvejoti į netoli nuo namų Jonavos rajone esantį tvenkinį.
Vyras buvo rastas negyvas – jis galėjo nuskęsti arba mirė dėl staiga pablogėjusios sveikatos būklės.
Valdos likimas – neaiškus
Kol kas neaišku, kam atiteks valda Saviečiuose, kurioje A.Beras nužudė savo dvi atžalas.
Vaikžudys pripažintas nepakaltinamu, tačiau oficialiai jis dar yra veiksnus – formaliai, manoma, dar gali parduoti jam priklausantį sklypą, kuriame per žoles rudenį namas buvo vos matomas.
„Dėl neveiksnumo pripažinimo prokuratūra į teismą nesikreips, nes tai – civiliniai reikalai“, – tvirtino Kauno prokuroras Andrius Kiuršinas.
Į teismą dėl neveiksnumo nustatymo galėtų kreiptis A.Bero giminaičiai – tokiu atveju kažkuris iš jų būtų pripažintas globėju. Tačiau kol kas niekas tokio noro nepareiškė.
„Sklypas yra atokioje vietoje, susisiekimas su juo prastas. Jo vertė ir taip būtų nedidelė, tačiau po tragedijos vargu ar atsirastų norinčiųjų čia apsigyventi. Realiau, kad valdą įsigis kuris nors ūkininkas ir pavers ją dirbama žeme“, – pasakojo Pelėdnagių seniūnė L.Lukoševičienė.
Vaikžudys įtarė, jog jaunėliai – ne jo vaikai
Į svaigalų liūną įklimpęs, nuolat šeimoje smurtavęs bedarbis A.Beras 2016 metų sausio 2-osios naktį šakute badė savo sugyventinę, tad ji basa per speigą išbėgo iš namų.
L.Cvilikaitė iškvietė pagalbą, bet kol atvyko policija ir medikai, vyras žengė baisų žingsnį – įmetė į ledinį šulinio vandenį abu jaunėlius vaikus.
Po šiurpaus nusikaltimo vyriškis nerišliai davė parodymus, kameroje lankstė nuogas, plėšė nuo savęs rūbus, kišo į išangę maistą.
Iš Utenos atvykusi psichiatrė ekspertė teisme pareiškė, jog jis negali būti teisiamas, o turi būti gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežtojo stebėjimo sąlygomis.
Protinį atsilikimą nulėmė ilgalaikis alkoholio vartojimas, jis gėrė nuo 13 metų. Manoma, kad psichozė išsivystė nusikaltimo naktį.
Tokiems žmonėms simptomai ypač paūmėja vakarais ir naktimis, jie tampa agresyvūs.
A.Beras gydytojams pasakojo, kad jam atsibudus žmogžudysčių naktį visa aplinka atrodė raudona, jis manė, kad ir vaikai buvo aprengti raudonai.
Paklaustas medikų, kodėl įmetė vaikus į šulinį, A.Beras nurodė, jog jaunėliai yra ne jo.
Kad vaikai mirę, jis žino, bet pats, atrodo, neprisimena, kaip jie buvo nužudyti, padrikai prisimena įvykių fragmentus.
Prieš nusikaltimą A.Beras alkoholio greičiausiai nevartojo, todėl ir išsivystė alkoholizmo sukelta psichozė.
