Premjerui Sauliui Skverneliui pristačius ir Seimui priėmus naująją Vyriausybės programą, kartu buvo priimtas ir punktas dėl šeimos darželių steigimo. Džiaugsmo dėl būsimos naujovės neslėpė parlamentarė Dovilė Šakalienė.
Kaip numatyta Vyriausybės programoje, šeimos darželiai – tai vaikų priežiūros paslauga, kai vaiko priežiūros atostogų išėjusios mamos ar tėčiai gali už užmokestį prižiūrėti ir kitus vaikus, jiems nemažinant gaunamų išmokų.
Įvardijo pranašumus
Seimo narė pasakojo, kad šeimų darželiai nebus įstaiga, nes tai vaikų priežiūros paslauga, teikiama namuose.
„Tai daroma daugelyje Europos šalių: Šveicarijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje... Lengviau būtų pasakyti, kur ta paslauga nėra teikiama“, – sakė D.Šakalienė.
Ji priminė, kad didžiuosiuose miestuose, ypač sostinėje, labai trūksta vaikų priežiūros paslaugas teikiančių vietų. Samdyti aukles taip pat gana brangu, daugelis tėvų to daryti neišgali.
„Taip pat svarbus vaiko socializacijos klausimas. Labai gerai, kad sulaukęs tam tikro amžiaus vaikas gali pažaisti, pabendrauti su kitais vaikais. Socializacijos elementas labai svarbus.
Antras labai svarbus dalykas yra tai, kad kai kurie tėvai negali sau leisti ilgai būti vaiko priežiūros atostogose ir turi grįžti į darbą. O štai kai kurioms mamoms ar tėčiams patinka būti namuose, patinka būti su savo vaiku ir jie gali prižiūrėti dar keletą mažylių“, – kalbėjo parlamentarė.
Tiesa, ji pabrėžė, kad kalbama ne apie 11 ar 12, o apie 2 ar 3 vaikus: „Tai būtų nedidelis skaičius, kad būtų galima maksimaliai pasirūpinti saugumu, individualia priežiūra, kad būtų tas socializacijos elementas, kuris labai svarbus, o kaina būtų nedidelė, ne didesnė nei, tarkime, leidžiant vaiką į valstybinį lopšelį-darželį.“
D.Šakalienė sakė, kad šeimos taip galėtų prisidurti mažiausiai 200–300 eurų.
Tikisi, kad Vyriausybė vadovausis sveiku protu
Parlamentarė tikisi, kad tokių darželių kūrimo procesas nebūtų sudėtingas.
„Labai tikiuosi, kad mūsų Vyriausybė pasielgs protingai, nes tai, kas yra programoje, praktiškai ir vadovaujantis sveiku protu gali išspręsti daugelį kilusių problemų“, – sakė D.Šakalienė.
Pašnekovė mano, kad neturėtų būti prikurta kokių nors higienos normų ar sudėtingų institucinių reikalavimų.
„Jei mama ar tėtis kokybiškai rūpinasi savo vaiku, niekada nepateko į jokių tarnybų akiratį, manau, užtektų pritaikyti tokius pat mechanizmus, kurie yra, jei, pavyzdžiui, šeima nori būti savanoriai globėjai, tai yra pasiimti vaikus iš globos namų savaitgaliams ar per atostogas.
Tiesiog ateina vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, pasižiūri, kaip namuose auga vaikai, kokia tvarka, padeda susirinkti reikalingus dokumentus dėl sveikatos būklės ir pan. Manau, pagrindinis dalykas būtų tas, kad nereikėtų krūvos papildomų dokumentų“, – pasakojo parlamentarė.
Tiesa, ji sakė, jog bendra tvarka turėtų būti sudėliota tokia, kad tėvams, norintiems steigti tokius darželius, būtų galima be didesnių kliūčių gauti individualiosios veiklos pažymą: „Dėl visų tų detalių turi spręsti Vyriausybė, bet tikiuosi, kad bus vadovaujamasi praktiniu mąstymu.“
„Visi nori mokėti mažai, bet gauti stebuklingą kokybę“
Paklausta, kokių sunkumų gali kilti steigiant tokius darželius, D.Šakalienė sakė, kad problema gali tapti žmonių nusistatymas.
„Būna, kad nori mažai mokėti, bet gauti stebuklingą kokybę. Jeigu bus keliami tokie reikalavimai, kaip, tarkime, kad kiekvienas vaikas turėtų specialią lovytę ir specialų naktipuodį, o kaina būtų mažesnė nei valstybinio darželio, tai nežinau, ar praktiškai tai įmanoma.
Manau, abiem pusėms į tai reikia pažiūrėti geranoriškai. Visi esame skirtingi ir galbūt vienai šeimai normalu, kai kartu lovytėje miega du vaikai, o kitai gal atrodys, kad turi būti atskiros lovytės.
Dėl to greičiausiai ir kainos bus skirtingos. Vis dėlto manau, kad visuomenė į tai pažiūrės pozityviai“, – kalbėjo Seimo narė.
Tikisi, kad veiks jau pavasarį
Pasak politikės, ilgai laukti tokių darželių negalima. Problema aktuali dabar, tad atidėti jos sprendimo nereikėtų.
„Reikia tiesiog pritaikyti jau esamus dokumentus ir parengti tą sistemą, kad galėtų kreiptis tiek paslaugų tiekėjai, tiek norintys jas gauti.
Manau, per žiemą tikrai galima susitvarkyti ir jau pavasarį turėti tą paslaugą. Čia nėra sistemos, kurią reikia kurti nuo nulio, reikia tik pritaikyti keletą dokumentų, ir tiek“, – sakė D.Šakalienė.
Prisideda prie ikimokyklinio ugdymo plėtros
Vilniaus miesto savivaldybės laikinasis Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovas Algimantas Pakalniškis sakė, kad savivaldybė, nelaukdama Vyriausybės programos priemonių plano parengimo ir numatomų darbų per 4 metus, jau daugiau nei metus sėkmingai prisideda prie nevalstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių Vilniaus miesto vaikų ugdymo, o nuo 2017-ųjų šias paslaugas plečia ir vaikams, kurie ugdomi namuose: tėvai samdo auklę arba vaiką prižiūri ir ugdo patys.
„Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo ir priežiūros finansavimo tėvams (globėjams) tvarkos aprašą. Šiuo aprašu siekiama tėvams sudaryti galimybę vaikų priežiūrai ir ugdymui samdyti asmenį, vaiką prižiūrėti ir ugdyti namuose patiems.
Finansavimas bus skiriamas 2–6 m. vaikams, kai tėvų ir vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ne mažiau nei 1 metus ir vaikas laukia centralizuotoje prašymų priėmimo sistemoje nuo prašyme nurodytos lankymo datos ne mažiau nei metus.
Tvarkos apraše nėra numatyta, kiek vaikų auklė galės ugdyti ir prižiūrėti vienu metu. Sudarydami sutartį su aukle ar kitu asmeniu tai galės nuspręsti tėvai (globėjai). Auklė, sudariusi sutartį su tėvais, gaus finansavimą iš tėvų, kuriems lėšas skirs savivaldybė.
Šeimos darželių savivaldybė kol kas nėra numačiusi remti, tačiau planuojama skirti 100 eurų kompensaciją 1 metus laukiantiems darželio“, – sakė A.Pakalniškis.
