Spalvų paletė – labai plati: nuo tamsiai juodos iki šviesaus baltos spalvos atspalvio. Labiausiai intriguojanti naujiena buvo netikėti Seimo rinkimų rezultatai, į areną atvedę naują, skirtingai vertinamus pirmuosius žingsnius žengusią politinę jėgą.
Portalas lrytas.lt siūlo susipažinti su praeinančiais metais labiausiai įsimintinų, tiek skaudžių ir skandalingų, tiek ir vilties suteikusių, įvykių dešimtuku.
Vaikus nuskandino šulinyje
2016 metai prasidėjo tragišku įvykiu Saviečių (Kėdainių r.) kaime. Naktį iš sausio 1-osios į 2-ąją vietos gyventojas Aurelijus Beras sumetė į šulinį du savo vaikus: 2 metų berniuką ir 4 mėnesių mergaitę. Vaikai prigėrė. Ekspertai padarė išvadą, kad A.Berui dėl besaikio girtavimo buvo užtemęs protas, jis nesuvokė savo veiksmų.
Pagal vieną versijų, A.Beras ėmėsi protu nesuvokiamų veiksmų supykęs ant savo sugyventinės Linos Cvilikaitės dėl neištikimybės. 26 metų L.Cvilikaitei dėl polinkio girtauti buvo apribotos motinystės teisės. Likusius gyvus poros vaikus, 6 metų berniuką ir 4 mergaitę, ėmėsi globoti giminaičiai iš Jonavos rajono.
Po šio visą Lietuvą sukrėtusio įvykio valdžia prabilo apie griežtesnę probleminių šeimų kontrolę, kalbėta apie būtinybę skatinti socialinius darbuotojus būti atidesnius ir operatyvesnius. Tačiau šios kalbos baigėsi be ryškesnių pokyčių.
Liberalas neatsispyrė kyšiui
Vidaus politikos srityje 2016 metai galėjo tapti Liberalų sąjūdžio metais gerąja to žodžio prasme. Iš dalies tokie ir tapo, tačiau blogąja prasme. Metų pradžioje, pagal sociologines apklausas, LLS reitingai augo, pradėjo lenkti konservatorių reitingus.
Tačiau gegužės 12 dieną LLS pirmininką, Seimo narį Eligijų Masiulį su įkalčiais sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Įtariama, kad jis iš bendrovės „MG Baltic“ vieno vadovų Raimondo Kurlianskio paėmė per 100 tūkst. eurų kyšį.
E.Masiulis atsistatydino iš LLS pirmininko pareigų, atsisakė Seimo nario mandato. Naujuoju LLS vadu siekė tapti Australijos lietuvis, pokerio lošėjas, mecenatas Antanas Guoga. Tačiau liberalai jo kandidatūros nepalaikė, LLS pirmininku buvo išrinktas Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Vis dėlto korupcijos skandalas nesužlugdė LLS – per rudenį vykusius Seimo rinkimus liberalai gavo 14 mandatų.
„Lidl“ kelią pastojo paveldo sargai
Birželio 2 dieną vienu metu buvo atidarytos mažomis kainomis pagarsėjusio Vokietijos prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvės.
Birželio 2 dieną 8 valandą ryto pirkėjams buvo atidarytos 15 parduotuvių durys visoje Lietuvoje: penkios Vilniuje (Fabijoniškėse, Jeruzalėje, Naujininkuose, Šeškinėje, Šnipiškėse), dvi Kaune (Kalniečiuose, Šilainiuose). Taip pat po vieną parduotuvę atidaryta Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Kretingoje, Telšiuose ir Mažeikiuose.
Pirmosiomis dienomis „Lidl“ parduotuvės buvo tiesiog šturmuojamos, prekės nušluojamos nuo lentynų per kelias valandas. Mažos kainos palyginti neseniai pabrangusių kalafiorų skandalo sukrėstoje šalyje buvo sensacija, kurią, reikia pripažinti, pakurstė ir sumani rinkodara: „Lidl“ tinklo vadovai kaitino intrigą, ilgai neatskleisdami starto laiko.
Vilniuje turėjo atsirasti dar viena vokiečių prekybos tinklo parduotuvė Giraitės gatvėje restauravus buvusį kelių policijos pastatą. Tačiau pasipriešino paveldosaugininkai, neleidę šio sovietinio statinio išbraukti iš Kultūros paveldo registro. Paveldo sargų argumentas: šis dabar apleistas statinys sovietmečiu pelnė kokybiškiausio pastato vardą.
Pareigūno Ramzio žūtis
Rugsėjo 27 dieną Šilutės rajone medžiotojas miške nušovė belgų aviganių veislės šunį. Atrodytų, nemalonus atsitikimas, ir tiek, gaila šunelio, bet ką padarysi?
Tačiau šis įvykis sukrėtė visuomenę, o ypač drebino socialinius tinklus, nes šuo buvo ne šiaip keturkojis, o tarnybinis pasieniečių šuo Ramzis. Žūties dieną jis sekė kontrabandininko pėdsakais miške ties Lietuvos ir Rusijos (Karaliaučiaus srities) pasieniu.
Jį nušovė medžiotojas Arvydas Komskis, Seimo nario Kęsto Komskio brolis. A.Komskis teisinosi, kad šuo jį puolė, todėl buvo priverstas šauti. Visuomenė, kurios nuotaikas formuoja socialiniai tinklai, šia versija nepatikėjo.
„Facebook“ kilo emocijų audra su lengvos isterijos požymiais, šuo pavadintas „pareigūnu Ramziu“. Jaudinanti pasieniečių šuns istorija rado atgarsį pasaulyje, ją aprašė įtakingo JAV leidinio „The New York Times“ interneto portalas.
Ramziui surengtos valstybinės laidotuvės su iškilmėmis: taip, kaip laidojami pareigas atlikdami žuvę pareigūnai žmonės.
Urna su Ramzio pelenais pastatyta Pagėgių muziejuje, Ramziui skirta atskira ekspozicija.
Rinkimų akibrokštai: atėjo „valstiečiai“
Seimo rinkimai spalio 9 ir spalio 23 dienomis sužlugdė daugelio politikos senbuvių ir pagrindinių šalies partijų viltis ir sujaukė politologų prognozes. Naujai iškilusiai politinei jėgai, žadėjusiai esminius pokyčius – Ramūno Karbauskio vadovaujamai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) – buvo žadama nemaža sėkmė. Bet ne tokia, kokios politikos naujokai sulaukė.
Daugiausia vietų Seime gavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 56 mandatus. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) turi 31 vietą, socialdemokratai – 17, liberalai – 14, po 8 – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“. Po vieną mandatą iškovojo Lietuvos žaliųjų partija, Centro partija bei partija „Lietuvos sąrašas“.
Po pirmojo rinkimų turo buvo spėjama, kad bus formuojama „valstiečių“ ir konservatorių dešiniojo centro Vyriausybė. Pakartotinis balsavimas buvo nepalankus ir konservatoriams, ir socialdemokratams. Vienmandatėse apygardose Kaune laimėjo tik vienas konservatorių kandidatas TS-LKD vedlys Gabrielius Landsbergis. Vilkaviškyje pralaimėjo čia jau kelerius metus laimėdavęs socialdemokratas Algirdas Butkevičius.
LVŽS apsisprendė formuoti Vyriausybę kartu su socialdemokratais. Vykdomosios valdžios komandą surinkti Seimas patikėjo buvusiam Policijos departamento vadovui ir buvusiam vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui.
Kauno sėkmės metai
Spalio mėnesį Kaune buvo pradėtas griauti „Respublikos“ viešbutis. Ši griuvena dešimtmečius buvo Kauno urbanistinės negalios simbolis, bjaurojo miesto įvaizdį. Planus griauti pastatą ir statyti ką nors naujo puoselėjo visos Kauno valdžios po nepriklausomybės atkūrimo.
Pagaliau tai pavyko 2015 metais tiesioginiu balsavimu išrinktam visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ steigėjui Visvaldui Matijošaičiui.
Projekto ėmėsi V.Matijošaičio sūnus, „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis.
Planuojama, kad vietoj „Respublikos“ iškils 20 tūkst. kv. m ploto verslo centras „Magnum“. Verslo centro statybas planuojama pradėti 2017 metų pirmąjį ketvirtį, o iškilti jis turėtų 2018 metais. Čia įsikurs pagrindinis „Vičiūnų grupės“ biuras, kitos įmonės, veiks 2,2 tūkst. kv. m ploto komercinės patalpos.
2016-uosius apskritai galima vadinti Kauno sėkmės metais. Ilgą laiką patyčių objektu buvusios duobėtos Kauno gatvės iš esmės užlygintos, atnaujinta svarbios transporto arterijos, Vytauto prospekto, asfalto danga. Pradėtos kloti naujos šaligatvio plytelės miesto vizitine kortele vadinamoje Laisvės alėjoje. Buvo tęsiama alėjos kapitalinė rekonstrukcija. Vyriausybė patvirtino investicinius planus iš esmės atnaujinti S.Dariaus ir S.Girėno sporto centrą.
Vargai dėl ministro ir embrionų
Lapkričio 14 dieną prisiekė naujai išrinktas Seimas, kuriame lyderio pozicijos atiteko LVŽS. Formuoti naują Vyriausybę S.Skverneliui nebuvo lengva. Iškrito net trys socialdemokratų siūlomi kandidatai į teisingumo ministrus. Paskirtasis premjeras S.Skvernelis iš kandidatų į teisingumo ministrus išbraukė Dariaus Petrošiaus pavardę. Paaiškėjo, jog D.Petrošius gali būti susijęs su tamsios reputacijos Tauragės verslininku Šviniumi.
„Valstiečiai“ atmetė ir Seimo senbuvio Juliaus Sabatausko kandidatūrą. Buvo pasiūlytas buvęs viceministras Julius Pagojus, įėjęs į istoriją kaip trumpiausiai paskirtojo ministro poste išbuvęs teisingumo ministras. Jo kandidatūrai jau buvo pritarusi ir prezidentė, kai į viešumą iškilo nuslėptos politiko nuodėmės. Paaiškėjo, jog 2015 metais J.Pagojus buvo nutvertas neblaivus prie vairo, iš jo laikinai atimtas vairuotojo pažymėjimas.
Pagaliau teisingumo ministre buvo paskirta Mykolo Romerio universiteto profesorė 53 metų Milda Vainiutė.
Vienas pirmųjų naujojo Seimo posėdžių jau sukėlė intrigą. Gruodžio viduryje svarstant Dirbtinio apvaisinimo įstatymo pataisas LVŽS lyderis R.Karbauskis pareiškė, kad embrionų negalima užšaldyti, išvežti į užsienį ir parduoti – esą embrionai jau yra gyvybė su siela. Prie Seimo piketuoti rinkosi ir dirbtinio apvaisinimo šalininkai, ir priešininkai. Alyvos į ugnį šliūkštelėjo Seimo pirmininko „valstiečio“ Viktoro Pranckiečio komentaras: „Mes turime patirties su gyvuliais. Čia, aišku, žmonės, bet esmė ta pati.“
R.Karbauskis pagaliau nusileido, Seimas pritarė projektui, pagal kurį embrionus galima užšaldyti, tačiau draudžiama išvežti į užsienį.
Gedimino pilies kalno griūtis
Iškilo grėsmė sostinės ir visos valstybės simboliui. Vilniaus Gedimino pilies kalnas pradėjo griūti, vasario ir kovo mėnesiais nuslinko nuošliaužos. Rizikinga kalno vieta buvo laikinai sutvirtinta, tačiau nuošliauža vėl pasikartojo gruodį.
Dalis ekspertų manė, jog taip įvyko todėl, kad 2013 metais buvo iškirsti medžiai. Tačiau Geologinės tarnybos viršininkas Jonas Satkūnas ir Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė teigė, jog senų medžių šaknys nuošliaužų nebūtų sulaikiusios. Jos galbūt susiformavo todėl, kad 2000 metais buvo be projekto pastatyti nekokybiški betoniniai įtvirtinimai (rostverkai).
Vilniaus meras Remigijus Šimašius gruodį pasiūlė, jog Gedimino kalnas ir pilis būtų perduoti valdyti Vilniaus miesto savivaldybei. Dabar Gedimino pilies kalnas priklauso Vilniaus pilių valstybinio rezervato direkcijai, Gedimino pilis – Nacionaliniam muziejui.
Mirtinų šūvių lietus
Gruodžio 21 dieną Kaune, Šilainių mikrorajone, nušautas bušido sporto meistras Remigijus Morkevičius. Į sportininką paleista serija šūvių. Žudiko ar žudikų paieškai sutelktos geriausios policijos pajėgos.
Pasigirdo nuomonių, jog Kaune atsinaujino prieš 15 metų nurimę nusikalstamų gaujų karai. Kol kas nenustatyta, ar R.Morkevičius priklausė konkrečiai grupuotei. Kaip versijos minimos Kamuolinių ir Agurkinių gaujos.
Prisiminta, kad netolimoje praeityje nusikalstamas pasaulis įnirtingai traukė į savo pusę jėgos sporto atstovus. Nemažai jų buvo nužudyta. Jėgos sporto – bokso, Rytų kovos menų treneriai pabrėžė, kad menkai remiami valstybės, skursti pasmerkti sportininkai tampa lengvu nusikalstamo pasaulio veikėjų grobiu.
R.Morkevičius anksčiau buvo teistas už kūno sužalojimą. Jis su sugyventine augino tris vaikus, moteris nešiojo ketvirtą kūdikį.
Vilniuje – džiaugsmo statinė ir šaukštas fekalijų
Vilniuje gruodžio 20 dieną buvo oficialiai atidarytas vakarinis aplinkkelis – su juo siejamos viltys, kad sostinė bus išvaduota nuo varginančių transporto spūsčių. Aplinkkelis sujungė magistrales Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys.
Aplinkkelį pusantrų metų – nuo 2015-ųjų liepos – statė „Kauno tiltai“ kartu bendrovėmis „Fegda“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Tiltsta“ ir „Axis Power“. Statant šią aplinkkelio dalį nutiesta 5,38 km ilgio 4–6 eismo juostų jungtis nuo Ozo gatvės iki Ukmergės gatvės.
84,06 mln. eurų projektui skirta iš Europos Sąjungos fondų, o 21 mln. eurų skyrė savivaldybė, kuri tam panaudojo 2014 metais gautą 17 mln. eurų Šiaurės investicijų banko paskolą. Pirmąsias dvi aplinkkelio atkarpas taip pat tiesė „Kauno tiltai“ su partneriais.
Pirmajame etape už 37,6 mln. eurų nutiestas kelias nuo Oslo iki L.Asanavičiūtės gatvės, o antrajame – už 61,1 mln. eurų – nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės. Bendra viso Vilniaus vakarinio aplinkkelio vertė – apie 204 mln. eurų.
Vilniečių džiaugsmą dėl aplinkkelio kiek aptemdė ekologinis incidentas: gruodžio 23 dieną prie viešbučio „Green Hall“, Upės gatvėje, vykstant statybos darbams buvo pažeistas nuotekų kolektorius. Žmonės nenukentėjo, tačiau trūkus nuotekų vamzdžiams teršalai išsiliejo į Nerį. Vilniaus savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją.
