Pasipiktinimas kilo dėl Ignalinos kultūros ir sporto centro teatralizuoto Kalėdų koncerto, kuriame buvo vaizduojamas sovietmetis. Ignalinos pažiba G.Pakalka trečiadienį tvirtai ir trumpai rėžė A.Užkalniui, kai jis įžeidė jo kraštą: „Reikėtų į Ignaliną ir nenorėti. Nes kai pakvies, tai bilietas bus į vieną pusę.“
Internautai mūru stojo už G.Pakalką: „Bent kartą protingą straipsnį parašytų šitas koldūnų gurmanas... Ignalina – gražiausias Lietuvos miestas ir mes neleisime jokiems užpakalniams gadinti jos vardo!“ – rašė Neringa.
Jana taip pat negailėjo karčių žodžių: „Net baisu, kai viešosios personos, kaip Užkalnis, drebia srutas neišsiaiškinusios situacijos ir taip formuoja visuomenės nuomonę. Dvokia labiau nei kanalizacijos smegduobė prie „Barclays“!“
Vėliau, paklaustas apie A.Užkalnį ir jo viešus pareiškimus, 19-metis G.Pakalka nedaugžodžiavo. „Savo žinute nenorėjau nei kritikuoti, nei palaikyti A.Užkalnio“, – teigė G.Pakalka.
Vaikinas gyvenime mato daug svarbesnių dalykų ir tai rodo jo laimėjimai.
Baigęs mokyklą penkiais šimtukais, G.Pakalka įstojo į Vilniaus universiteto taikomosios fizikos studijas. Jaunuolis džiaugiasi, kad gali suvokti, kaip veikia pasaulis.
– Būdamas penktokas laimėjote pirmąjį televizijos viktorinos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ finalą. Ką ši pergalė davė jums? Ar tai galima pavadinti savotišku jūsų gyvenimo lūžiu? – portalas lrytas.lt paklausė G.Pakalkos.
– Penktokui laimėti tokį populiarų televizijos konkursą, būti pakviestam pas prezidentą Valdą Adamkų buvo gana didelis įvykis. Be to, kai kas nors iš aplinkinių sakydavo, kad esu protingas, pats to žinoti negalėjau, nes negalėjau palyginti savęs su visos Lietuvos penktokais. Todėl, kai laimėjau šį konkursą, ir didžiavausi sulaukęs pripažinimo, ir gavau paskatą mokytis, domėtis toliau, dalyvauti kituose konkursuose.
– Vėliau mokykloje taip pat skynėte pergales viena po kitos – geografijos olimpiada Kinijoje ir Rusijoje, nacionalinių diktantų laureatas, „Lietuvos Maximalisto“ stipendijų laimėtojas. Kokiais vertinimais baigėte mokyklą? Ar dalyvaujate tarptautiniuose konkursuose?
– Mokyklą baigęs gavau penkis šimtukus. Baigęs gimnaziją pradėjau fizikos studijas, net pasukau truputėlį kita kryptimi nei geografijos ar lietuvių kalbos olimpiados, kuriose anksčiau dalyvaudavau, čia dar tik apsiprantu.
– Kaip manote, ar gabumus paveldėjote, ar išugdėte?
– Nežinau, ką reikėtų laikyti „gabumais“, nes laimėjimai olimpiadose – dar ne viskas. Žinoma, norint ką nors pasiekti, reikia daug ir atkakliai dirbti, vien talento čia neužtenka.
– Kuo dabar domitės? Ką mėgstate skaityti?
– Mano interesai platūs: domiuosi ir mokslo pasiekimais, ir kultūra. Mėgstu teatrą, filosofiją, literatūrą. Sunku įvardyti mėgstamiausius rašytojus, bet turbūt įvardyčiau Fiodorą Dostojevskį, Ričardą Gavelį.
– Kaip vertinate Lietuvos švietimo sistemą? Ar ją reikėtų keisti?
– Didžiausia problema laikyčiau didelį atotrūkį tarp miesto ir provincijos mokyklų. Neramu, kad taip skiriasi egzaminų rezultatai. Džiaugdamiesi Lietuvos mokinių laimėjimais, pavyzdžiui, tarptautinėse olimpiadose, turėtume nepamiršti užtikrinti lygių švietimo galimybių visiems, ne tik kelių ar keliolikos gimnazijų ar licėjų moksleiviams.
– Jūsų „Facebook“ paskyroje galima pamatyti šiek tiek politinio atspalvio. Kaip vertinate naująją Lietuvos valdžią? Ar dalyvavote Seimo rinkimuose?
– Taip, rinkimuose dalyvavau. Valdžią galbūt reikėtų vertinti tada, kai matysime konkrečius darbus, o ne abstrakčius planus ir besikeičiančias nuomones.
– Ką manote apie Lietuvos ateitį? Didėjanti emigracija, visuomenės senėjimas ir mažas gimstamumas Lietuvoje. Kas galėtų padėti išlikti mūsų kraštui? Gal galėtumėte pažvelgti į perspektyvą, ko reikėtų, kad Lietuva išliktų ir pakiltų?
– Pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Akivaizdu, kad tik patys galime priimti sprendimą emigruoti arba ne. Nors sprendimas išvykti iš šalies nebūtinai turi būti vien kritikuojamas. Būtų smagu, jeigu jauni žmonės, turintys idėjų, norėtų jas įgyvendinti Lietuvoje ir kurti savo gerovę patys. Čia gal ir reikia valdžios palaikymo, atvirumo, palankesnių sąlygų.
– Ar planuojate likti ir gyventi Lietuvoje?
– Nors dabar studijuoju Lietuvoje, neatmetu galimybės kada nors išvykti į užsienį. Manau, kad šiuolaikiniame globalizuotame pasaulyje tarptautiškumas neišvengiamas.
– Prie JAV vairo stojo naujai išrinktas prezidentas Donaldas Trumpas. Ar domitės pasaulio įvykiais? Kaip manote, kiek įtakos Lietuvai turės jo vadovavimas ir kaip tai gali atsiliepti mūsų kraštui?
– Pasaulio įvykiais domiuosi, tačiau specialistas nesu ir man įvykius prognozuoti sunku. Neaišku, ar D.Trumpo rinkimų pažadai virs tikrove. Bet kuriuo atveju pirmiausia turėtume rūpintis patys savimi, darydami tiek, kiek galime padaryti patys.
– Kaip manote, kokie pasaulio įvykiai mums kelia didžiausią grėsmę?
– Pastarųjų metų įvykiai parodė, kad daug kas šiame pasaulyje neprognozuojama. Man nebeaišku, ar labiau turėtume bijoti gamtinių nelaimių, ar politinių grėsmių iš kurios nors pusės, ar vidaus nesutarimų.
– Artėja Naujieji metai, ką palinkėtumėte Lietuvos gyventojams?
– Palinkėsiu subręsti kaip visuomenei, atsikratyti netolerancijos, uždarumo, provincialumo.
