Paprašyti įvertinti konkrečių institucijų korumpuotumo lygį kaip labiausiai korumpuotas institucijas šių metų tyrime gyventojai įvardijo sveikatos apsaugos institucijas (51 proc.), Seimą (42 proc.), teismus (37 proc.), savivaldybes (22 proc.).
V.Gaidys atkreipė dėmesį, kad sveikatos apsaugos institucijos vertinamos kaip labiausiai korumpuotos nuo 2002 metų, kai buvo pradėti sudarinėti korupcijos žemėlapiai.
„Taip yra todėl, kad gyventojai su gydymo, sveikatos priežiūros įstaigomis susiduria tiesiogiai ir reaguoja labai jautriai. Korupcijos indeksai labai priklauso nuo rezonansinių įvykių, paviešintų žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, kai šių metų gegužę įkliuvo kyšį iš verslininkų ėmęs vienos partijos vadovas (liberalas Eligijus Masiulis. – Red.), partijų apskritai ir Seimo reitingai iš karto smarkiai smuko.
Tačiau pagerėjo teismų vertinimas. Pasitikėjimą teismais apie 5 metus smukdė Garliavos pedofilijos skandalas. Tenka pažymėti, kad į teigiamą pusę pasikeitė gyventojų požiūris į policiją. Stereotipinis požiūris į kelių policininką kaip kyšininką tirpsta“, – kalbėjo sociologas.
Per pastaruosius 12 mėnesių kyšį nurodė davę tik 16 proc. gyventojų, 6 proc. valstybės tarnautojų ir 5 proc. įmonių atstovų. Ir tai yra mažiausias rodiklis nuo 2002 metų, kai buvo pradėta tirti respondentų nuomonė šiuo klausimu.
Tačiau sociologas V.Gaidys pripažino, kad tiriant kyšio efektyvumo indeksą paaiškėjo, jog nemažai gyventojų dar tiki, kad kyšis padeda išspręsti konkrečią problemą. Davusieji kyšį nurodė, kad jis pateisino lūkesčius.
Vis dėlto problemų sprendimą duodant kyšį pateisina jau gerokai mažiau gyventojų. 26 proc. apklaustųjų teigė niekada nedavę ir neduosiantys kyšio, nes tai prieštarauja jų moraliniams įsitikinimams ir asmeninėms vertybėms.
