Tai puikiai įrodė į Seimą įšokti ketinęs buvęs Kauno klinikų vadovas Juozas Pundzius. Parlamentaru jis netapo, nes prieš pat rinkimus nesugebėjo paaiškinti, iš kur tokie jo turtai. Negana to, jais susidomėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Tačiau garsusis chirurgas neabejotinai išlips iš balos sausutėlis. Pasikvietė antstolį, o šis paslaugiai suskaičiavo iš tėvo paveldėtame name Plungėje J.Pundziaus aptiktą lobį: 110 tūkst. eurų, 350 tūkst. litų, 7 tūkst. dolerių, dar truputį aukso bei sidabro.
Reikia tikėtis, kad antstolis buvo tikrai akylas ir patikrino, ar netyčia tarp eurų neįsipainiojo kokia nauja dvidešimtinė, pasirodžiusi tik prieš metus, ar šįmet išleista penkiasdešimtinė. Juk chirurgo tėvas mirė dar 2014-ųjų pradžioje.
O iš kur velionis susikrovė tokius nemenkus turtus, jau reikia klausti vėjo. Bet jis neatsakys, nes, pagal Lietuvos įstatymus, net ir legalių pajamų šaltinių neturėję mirusieji nebegali būti įtarinėjami. Paveldėtojai – juo labiau. Jiems užtenka pakviesti antstolį, kad jis suskaičiuotų palikimą.
Tokios paveldėjimo tradicijos gajos. Užtenka prisiminti legendas apie A.Boso tėvo užkastus 345 kilogramus aukso. Vos tik Mokesčių inspekcija ėmė spausti tuometį politiką, iš kur jis gavo didžiules pinigų sumas, šis paaiškino, jog jo tėvelis buvo auksą užkasęs darže, po to atkasė, pardavė ir gautus dolerius jam padovanojo.
Todėl jei priekabūs mokesčių inspektoriai pradės domėtis turto kilme, lėkite į palikimu gautus namus, rauskitės, kasinėkite daržus ir ką nors tikrai surasite. Paskui skuoskite pas antstolį ir rodykite jam, ką paveldėjote iš tėvų ar protėvių.
Tik pirma apdairiai perkratykite tą paveldą: nebus labai gražu, jei prieš pusšimtį metų šią ašarų pakalnę palikęs velionis paliktų, pavyzdžiui, Oršos mūšiui paminėti išleistų vienų paskutinių lito kolekcinių monetų krūvelę.
