Tokius svarstymus, anot jų, sustiprina parlamente kilusi
iniciatyva „lietuvišką nacionalizmą“ prilyginti totalitarinei
santvarkai.
„Mes stebime vieną dalyką, kad iš tikrųjų radikalėja
nuostatos Varšuvoje, dabartinės valdančiosios partijos gretose,
nežinome iš tikrųjų, ko laukti“, – BNS sakė Algirdas
Vaicekauskas, vadovaujantis Seinuose įsikūrusiai Lenkijos lietuvių
draugijai.
„Mums labai keista, kad pataisose atsirado tokia sąvoka kaip
„lietuviškas nacionalizmas“. Nežinia, ką Senato nariai, parodę
tokią iniciatyvą, turi omenyje: ar tai yra lietuviški simboliai,
ar tai yra Vytis, ar tai yra trispalvė, ar paminklai. Mes nežinome,
ar Antano Baranausko paminklas Seinuose nebus gretinamas su
lietuvišku nacionalizmu, kuris, pagal įstatymo pataisas, būtų
uždraustas“, – teigė jis.
Lietuvių bendruomenės atstovas baiminosi, kad pataisos aprėptų
ir kitus memorialus – kryžius partizanams, bet kokius lietuviškus
užrašus. Pasak jo, taip pat nerimaujama dėl kylančių iniciatyvų
švietimo srityje peržiūrėti istorijos vadovėlių turinį – tai,
anot jo, daugiausia paliestų ukrainiečius, bet turėtų įtakos ir
kitoms mažumoms, taip pat ir lietuviams.
„Mes girdime tokius signalus, kad gali būti peržiūrėtas
vadovėlių turinys, kad ateis kažkokie kontrolieriai ir tikrins
mūsų biblioteką. Aš suprantu, kad turi būti uždraustas turinys,
kuris skatina nacionalizmą, komunizmą, fašizmą ir kitas
totalitarines santvarkas. tai yra suprantama. Bet neįsivaizduoju, kad
lietuviškose mokyklose mes negalėtumėme mokyti Lietuvos istorijos
(pagal lietuvišką programą – BNS)“, – sakė jis.
Jo teigimu, Lietuvos ir Lenkijos švietimo programose istorijos
mokyme nėra esminių skirtumų, bet yra „tam tikrų klausimų, kur
yra skirtingas požiūris iš Lenkijos ir Lietuvos istorikų
pusės“. Jo nuomone, skirtingos kai kurių istorinių įvykių
interpretacijos, pateikiamos abiejų šalių mokslininkų, kaip tik
praturtina moksleivių požiūrį į istoriją ir neturėtų būti
painiojamas su lenkų ir lietuvių santykiais.
Kalbėdamas apie Senato iniciatyvą, kuri ketvirtadienį vis
dėlto buvo išbraukta iš darbotvarkės, jis sako tikintis, jog
„sveikas protas nugalės“.
„Bet jei kilo tokia iniciatyva ir apie tai apskritai kalbama,
tai jau yra signalas, kad kažkas vyksta nelabai gerai, nepalankia
linkme“, – aiškino jis.
Lenkijos lietuvių bendruomenės Suvalkų skyriaus pirmininkė
Teresė Uzdilaitė taip pat tvirtina, kad padidėjusią politinę
įtampą dėl kai kurių valdančiųjų pasisakymų junta ir kitos
tautinės mažumos.
„Tai atrodo labai grėsmingai. Mes jokių politinių klausimų
nekeliame (...). Visi bijo šitos valdžios, nes čia bus vėl
ekstremalumų, jaučiame tą. Kitos bendruomenės taip pat tariasi,
žiūri, ką čia daryti. Grįžta tas baimingas laikotarpis, kuris
buvo „Solidarumo“ laikais. Buvo visko, ir gąsdinimų“,- BNS
pabrėžė bendruomenės atstovė.
T.Uzdilaitė sako, kad su vietos lenkų bendruomenėmis Punske,
Seinuose, Suvalkuose lietuviai sutaria gerai ir įtampų nejaučia.
„Kartais pasitaiko „skustagalvių“, kurie atkreipia
dėmesį, kodėl lietuviškai kalbate. Bet (išpuolių) nėra“, –
sako ji.
Klausimas dėl pataisų, kurios „lietuvišką nacionalizmą“
prilygintų totalitarinei santvarkai, išbrauktas iš Lenkijos
parlamento ketvirtadienio posėdžio darbotvarkės. Užsienio reikalų
ministras Linas Linkevičius žiniasklaidai iniciatyvą pavadino
„nesusipratimu“, kuris, kaip ir tikėjosi Lietuva, buvo
išspręstas.
