Visuomenė taip pat mažiau
pasitiki Lietuvos žmogaus teisių institucijomis, nors pasitikėjimas
Seimo kontrolierių įstaiga per pastaruosius metus išaugo beveik
dvigubai. Tokius rezultatus atskleidė Seimo kontrolierių įstaigos
užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
Nors pasitikėjimas Lietuvos žmogaus teisių institucijomis yra
itin žemas, tačiau pasitikinčių Seimo kontrolierių įstaiga
procentas 2016 metais vis tik augo. Šioje įstaigoje pagalbos
ieškotų 6,3 proc., kai 2015 metais tokių buvo 3,4 proc.
respondentų.
Iš valstybės institucijų žmonės labiausiai pasitiki
prokuratūra ir policija (19,5 proc.) bei teismais (10,5 proc.), bet
į Vartotojų apsaugos tarnybą kreiptųsi vos 1,6 proc., į Valstybinę
darbo inspekciją 1,6 proc. apklaustųjų.
Visuomenės nuomonių ir tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvi
gyventojų apklausa atskleidė, kad žmonės linkę pasitikėti
žiniasklaida labiau (12,5 proc.) nei nevyriausybinėmis
organizacijomis (8 proc.). Vis dėlto, ieškančiųjų pagalbos
procentas 2016 metais ženkliai išaugo (49,2 proc.), kai 2015 m. net
84,9 proc. respondentų dėl pažeistų žmogaus teisių niekur
nesikreipė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė gyventojų
žinotų, kur kreiptis dėl pažeistų savo teisių (52,6 proc.), kai
2015 m. tokių buvo net 59,7 proc. apklausoje dalyvavusių
respondentų, o 2014 m. – 54 proc. Vis dėlto, 2012 m. gyventojų,
žinančių, kur kreiptis dėl pažeistų savo teisių, procentas buvo
rekordiškai žemas – vos 27,9 proc.
Gyventojų, kurių teisės pažeistos valstybės ir savivaldybės
institucijose šiemet sumažėjo (12,3 proc.), 2015 m. tokių buvo 16
proc., o 2014 m. – 18 proc. ir 2013 m. – 20 proc.
Ši gyventojų apklausa, vykdyta 2016 m. lapkričio mėnesį,
atskleidė, kad žinančių, jog Seimo kontrolierių įstaiga gina
žmogaus teises, procentas pastaraisiais metais išlieka pastovus
42,5 proc. – 2016 m., 43,2 proc. – 2015 m., tačiau jis ženkliai
išaugo, lyginant su 2013 metais, kai atsakiusiųjų teigiamai buvo
34,5 proc., o 2012 m. – vos 24,3 proc.
Vis dėlto, nežinančių apie tai, kad Seimo kontrolieriai gina
žmogaus teises, procentas vis dar išlieka aukštas, 2016 m. – 57,5
proc., 2015 m. – 56,0 proc.
Tyrimo duomenys parodė, kad nežinančių, kur kreiptis dėl
pažeistų teisių, yra daugiau tarp vyresnio amžiaus asmenų (66,9
proc.), bedarbių (60,5 proc.), neįgijusių viduriniojo išsilavinimo
(67,5 proc.) bei pensininkų (61,5 proc.).
Kiekvienais metais Seimo kontrolieriai klausia gyventojų, ar
šie turi pakankamai informacijos apie žmogaus teisių gynėjus,
galinčius jiems padėti, kai jų teises pažeidžia valstybės ir
savivaldybių pareigūnai.
