Kreipimesi daroma prielaida, kad tuometis teisingumo ministras
J.Bernatonis galimai nuslėpė faktą, jog Julius Pagojus (tuometis
teisingumo viceministras) buvo administracine tvarka nubaustas dėl
vairavimo išgėrus, vėliau skundė šį nutarimą teismui ir jį
pralaimėjo.
Šie faktai nebuvo paskelbti ir tada, kai J.Pagojus
dalyvavo konkurse į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos
(VTAT) direktoriaus pareigas, ir tada, kai buvo pasiūlytas
kandidatu, o vėliau ir paskirtas teisingumo ministru, nors J.Bernatoniui šie faktai buvo žinomi.
Iš žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos taip pat kyla
klausimų, ar nebuvo bandoma sukeisti J.Pagojaus kraujo mėginių
siekiant išvengti atsakomybės dėl vairavimo išgėrus. T.Langaitis
komisijos prašo pasiaiškinti, koks buvo J.Bernatonio vaidmuo šioje
situacijoje neviešinant jam žinomos informacijos.
„Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J.Pagojaus tapimas VTAT
direktoriumi kelia klausimų dėl konkurso į šias pareigas skaidrumo.
Kaip žinome, VTAT yra pavaldi Teisingumo ministerijai, kuriai tuo
metu vadovavo J.Bernatonis. Be to, žiniasklaidoje minimi įtarimai,
kad J.Bernatonis ir J.Pagojus yra galimai susiję giminystės
ryšiais“, – sako T.Langaitis.
Pasak parlamentaro, tai, kad tuometis teisingumo ministras J.Bernatonis neatskleidė jam žinomo fakto apie kandidato į teisingumo
ministrus J.Pagojaus administracinį teisės pažeidimą, patvirtintą
2016 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apygardos teismo priimta nutartimi,
prieštarauja valstybės politikų elgesio principams.
„Toks J.Bernatonio elgesys kuria nepasitikėjimą valstybe ir jos
institucijomis, kelia abejonių, ar J.Bernatonis pareigas eina
sąžiningai, ar laikosi aukščiausių elgesio standartų, ar priima
sprendimus nešališkai, ar laikosi atvirumo ir viešumo standartų, ar
deramai elgiasi pagal einamas pareigas“, – sakė T.Langaitis.
