„Mūsų Seimas vis dar nėra pasiruošęs priimti adekvatų vaikų teisių apsaugos įstatymą. Norime į jį įdėti aišku apibrėžimą, kas yra smurtas prieš vaikus“, – sakė Seimo narė D.Šakalienė, kuri jau 13 metų stengiasi įtikinti Seimą uždrausti bet kokį smurtą prieš vaikus.
Šiuo metu parlamentas neskuba apibrėžti smurto prieš nepilnametį ir priimti fizinių bausmių draudimo, tačiau D.Šakalienė pabrėžė, kad atidėlioti vaikų teisių įstatymo pakeitimo nebegalima: „Kiekvienas neapibrėžto smurto prieš vaikus mėnesis, mums kainuoja vaikų gyvybes. Vidutiniškai dvi per mėnesį. Reikia paaiškinti, kad fizinės bausmės draudimas yra tas dalykas, kuris turi būti padarytas.“
Tyrimo rezultatai stebina
Organizacijos „Gelbėkite vaikus“ atstovė Odeta Intė sakė, kad prieš keletą metų buvo atliktas tyrimas, kurio rezultatai nebuvo džiuginantys.
„Jis parodė, kad daugelis tėvų taiko fizines bausmes, bet po to labai gailisi ir jei žinotų, kaip kitaip tai padaryti, to nebedarytų. Tyrimas taip pat parodė, kad daugelis vaikų, kurių tėvai taiko fizines bausmes, savo tėvus pateisina. Tai reiškia, kad auga karta, kuri taip pat taikys fizines bausmes“, – pasakojo O.Intė.
„Paramos vaikams centro“ ir programos „Vaikystė be smurto“ atstovė Ieva Daniūtė sakė, kad apie 50 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad taikyti fizines bausmes vaikams galima, jei tėvai neturi kitų būdų.
„Tyrimai rodo, kad kitose šalyse uždraudus tokius dalykus (fizinių bausmių taikymą – aut.), šie skaičiai sumažėjo. Taip pat reikia supažindinti ir su tuo, kas yra emocinė prievarta bei kad smurtas, prievarta ir emocinė prievarta palieka žymes, kurias tenka gydytis jau suaugus“, – kalbėjo I.Daniūtė.
Nežino kaip kitaip auklėti vaikus
„Paramos vaikams centro“ atstovė Aušra Kurienė sakė, kad tėvai privalo suprasti, kad fizinės bausmės iš esmės neduoda jokios naudos.
„Daug suaugusiųjų sako, kad jei nenaudosime fizinių bausmių, turėsime palaidą balą. Reikia suprasti, kad yra visiškai atvirkščiai. Naudodami fizines bausmes mes turime palaidą balą, nes vaikams aiškiai pasakome, kad mušti, skriausti kitą žmogų yra galima.
Taip vaikui pasiunčiama žinia, kad mušti galima ir sveika, kad vaikas yra nieko vertas, kad jo nuomonė ir kažkokie jausmai yra nelabai reikšmingi, kad jis smurtiniais būdais turi išsikovoti vietą po saule“, – kalbėjo A.Kurienė.
Edukologė Austėja Landsbergienė sakė dažnai girdinti klausimą – kokia yra alternatyva, nes kartais tiesiog vaikui ką nors pasakyti piktai nepakanka.
„Visų pirma, mes turime apsibrėžti ir pasakyti, kas yra toleruotina, o kas netoleruotina. Jeigu mes sakome, ko negali būti, turime šnekėti ir apie tai, kas gali būti. Mes suaugę esame atsakingi už vaiko auklėjimą, bet auklėjimas turi būti grįstas pagarba, tarpusavio supratimu ir suprantant, kad tai yra procesas. Be šito mes tikrai nesame XXI amžiaus valstybė“, – sakė A.Landsbergienė.
Pasak A.Kurienės, nevyriausybinių ir vaikų teises ginančių organizacijų specialistai turi visus įrankius, reikalingus tėvams suteikti žinių, kaip tinkamai auklėti ir sulaikyti vaikus bei ugdyti asmenybes, kurios yra orios ir suprantančios, koks elgesys yra tinkamas.
„Viena didžiausių problemų yra smurtas. Kai vaikai praranda tėvus dėl smurto, pasekmės yra ilgametės. Vaikus yra įmanoma grąžinti į šeimas, jei padėsime tėvams rasti būdus, kaip kitaip auklėti vaikus. Jeigu mes, suaugę, nemušame vienas kito, tai ir vaikų mušti negalime“, – kalbėjo Liudovika Pakalkaitė, SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos direktorė.
Smurtas gali būti ir netiesioginis
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad vaikai gali patirti ne tik tiesioginį smurtą, kai ranką prieš juos pakelia vienas iš tėvų, bet ir tada, kai mato skriaudžiamus artimus žmones.
„Ateina šventinis laikotarpis, daug žmonių švęs. Labai daug žmonių serga alkoholizmu, tai kaip pradeda gerti per Kalėdas, taip ir nesustoja ilgai. Dažnai žmonės, kurie serga alkoholizmu ir yra tie, kurie smurtauja. Tai mato vaikai. Mano tėtis prieš mane rankos nekėlė, bet mačiau, kaip jis muša mamą. Tai taip pat yra svarbu, į tai reikia atkreipti dėmesį“, – kalbėjo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadorius Remigijus Gataveckas.
Jam pritarė ir D.Šakalienė, kuri sakė, kad kai vaikas mato, kaip jo artimiausias žmogus yra daužomas ar net nužudomas, jis taip pat tampa smurto auka.
Įvardijo problemą
Konferencijoje ne kartą buvo iškeltas klausimas, kodėl įstatymo pakeitimo projekto priėmimas vis užtrunka. M.Majauskas sakė, kad plenarinio posėdžio metu buvo kalbama, kad šį sprendimą reikėtų nukelti į pavasario sesiją. „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo atstovė Kristina Stepanova įvardijo, kokia yra problema:
„Daugelis tėvų galvoja, kad toks įstatymas juos kriminalizuos ir jei jie pliaukštels vaikui, jį iš karto atims. Įstatymas yra ne tam, kad tėvai būtų kriminalizuoti, o tam, kad būtų pasakyta, kad bet koks smurtas prieš vaikus negali būti toleruojamas.“
Ji taip pat pabrėžė, kad svarbu ne tik uždrausti smurtu auklėti vaikus, bet ir šviesti tėvus bei visą visuomenę, kodėl to daryti negalima ir kokiais kitais būdais drausminti juos.
