Interviu „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Patriotai“ R.Karbauskis, netrukus švęsiantis 47-ąjį gimtadienį, tikino ir toliau slėpsiantis savo šeimą nuo visuomenės. Apie tai skaitykite pirmojoje pokalbio dalyje, kurią rasite čia.
Tačiau jis turi brolį, kuris Rusijoje yra tikrai labiau žinomas nei Lietuvoje.
– Per rinkimų kampaniją kai kas reikalavo, kad jūs „deklaruotumėte“ savo brolį (44 metų režisierius Mindaugas Karbauskis vadovauja Maskvos V.Majakovskio teatrui), kuris esą myli Vladimirą Putiną.
– Mindaugas vieną po kito kuria spektaklius apie Lietuvą, o pastaruoju metu bendradarbiauja su dramaturgu Mariumi Ivaškevičiumi.
Iš tikrųjų po daugelio Mindaugo spektaklių gali kilti klausimas, kad jis bus ištremtas iš Rusijos. Žmonės, kurie tokį režisierių pavadino V.Putino draugu, tiesiog nepasivargino pasidomėti jo kūryba.
– M.Karbauskio spektakliai niekada nebuvo rodomi Lietuvoje. O jūs tvirtinate, kad jau daugiau nei dešimtmetį nebuvote Maskvoje. Ar matėte brolio spektaklių?
– Ne visus.
– O kur?
– Rygoje. Ten važiuoju specialiai.
– O kodėl jūsų brolis nestato spektaklių Lietuvoje?
– Tai nesusiję su jo valia. Jis baigė aktorinį meną Lietuvoje. Reikia padėkoti aktorei Eglei Gabrėnaitei, kad ji pasiūlė jam išvažiuoti, nes Lietuvoje nerado darbo.
E.Gabrėnaitė matė jo talentą, pasiūlė studijuoti režisūrą. Ir jis studijavo būdamas aktoriumi. Aštuonerius metus Rusijoje. Ten buvo pastebėtas, įvertintas.
Kiek žinau, šiandien labai daug šalių norėtų jį turėti kaip režisierių.
– Ar M.Karbauskis grįžta į Lietuvą?
– Taip, taip, taip.
– Bet jis čia niekur nieko nestato?
– Ne. Aš manau, kad būtų klausimas, jeigu kas nors jam būtų ką nors siūlęs statyti. Bet čia prieš 10 metų nieko nedomino ši pavardė. Dabar žinau, kad Lietuvos teatrai norėtų, kad jis statytų, bet jis yra didžiulio teatro vadovas.
– Per rinkimų kampaniją jūs tyliai puoselėjote planą paversti Lietuvą pasaulio menininkų Meka, o tapęs Seimo Kultūros komiteto pirmininku užsimojote sudaryti sąlygas senimui ir jaunimui nemokamai lankytis muziejuose, į mokyklų programą įdiegti bent vieną nemokamai aplankytą spektaklį per metus.
– Mes labai daug turime investuoti į kultūrą, nes jeigu žmonės jausis laimingi čia, kur gyvena, nesvarbu, kad jie gaus mažesnį atlyginimą nei Anglijoje ar kur nors kitur, nenorės iš čia išvažiuoti.
– Ar terpė tinkama?
– Pirmiausia kalbu apie žmonių nuotaikas, savijautą.
Svarbu tas buvimas vieniems su kitais, kai ta aplinka tinkama, tada žmonės šypsosi, džiaugiasi vieni kitais.
O jeigu į tą aplinką įkeli tam tikrą baimę, riziką, iš karto tas jausmas, malonumas, dingsta.
Nesvarbu, kokio lygio atlikėjai būtų, kiek kainuotų tie koncertai, – nebėra to džiaugsmo.
– Sugrįžkime prie politikos. Ar tikrai nenorėjote koalicijos su konservatoriais?
– Jeigu būtume nenorėję, Irena Degutienė nebūtų Seimo pirmininko pavaduotoja.
– Bet Tėvynės sąjunga jums prilipdė Karabaso pravardę, nusižiūrėtą iš neva Ukrainos saugumo tarnybos pažymos?
– Kaip suprantu, tai tikriausiai rusų tarnybų darbas.
Todėl keista, kad tos rusų tarnybos dirba per partiją, kuri sakosi esanti provakarietiška.
– Bet ar jūsų paties veikime nebuvo vadinamosios tyčios? Ar pats neprovokavote jauno, nepatyrusio konservatorių vadovo Gabrieliaus Landsbergio emocingų reakcijų ir jomis nesinaudojote?
– Sakyti, kad per rinkimus kas nors nesinaudoja priešininkų silpnybėmis arba klaidomis, būtų netiesa. Taip, mes naudojomės klaidomis.
Tačiau sakydamas, kad išprovokavau, labai save pervertinčiau. Tikrai nesureikšminu savo įtakos G.Landsbergiui.
Galbūt tie paskutiniai mūsų debatai prieš pat rinkimus buvo sąmoningas mano veiksmas.
Aš aiškiai norėjau parodyti, kad šis jaunas perspektyvus politikas dar nepasirengęs.
Nežinau, kiek man tai pavyko, bet toje situacijoje tai buvo gana aiškus mano tikslas. Kas vyko po to, galbūt ir buvo debatų pasekmė. Toks įsiskaudinimas, kuris buvo rodomas viešai.
Ir tie G.Landsbergio pareiškimai, kad nenorėtų, jog derybose būtų R.Karbauskis.
O klaidų tikrai irgi padariau – ko gero, ne vieną.
– Pavyzdžiui?
– Nežinau, ar dabar pradėsiu vardyti. Laimėjome, o laimėjusių niekas neteisia.
