2015 metų rezultatai, ekspertų teigimu, rodo pozityvias tendencijas.
Ministrė: „Esame pasistūmėję į priekį“
Laikinai einanti švietimo ir mokslo ministro pareigas Audronė Pitrėnienė apie tyrimo rezultatus sakė: „Rezultatai ir rekomendacijos, kurias suformuoja asociacija šaliai, labai svarbūs. Tai naujam ministrui bus kaip darbo knyga, užrašai, padėsiantys formuoti švietimo įstaigų darbą. Reikia tikėtis, kad rezultatai bus įvairūs, bus įvairių niuansų.“ Ministrės teigimu, šio tyrimo rezultatai atskleidžia ne tik mokinių pasiekimus, bet ir mokymosi sąlygas, švietimo įstaigų vadovų veiklą.
„Puiku, kad esame smarkiai pasistūmėję į priekį, bet nerimą kelia naujųjų technologijų spragos mokyklose, o tai ateityje gali pristabdyti judėjimą į priekį“, – po tyrimo rezultatų pristatymo kalbėjo ministrė A.Pitrėnienė.
Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (IEA) generalinės asamblėjos narė dr. Rita Dukynaitė teigė, kad tyrimas pristatomas keliose šalyse vienu metu. Lietuva šioje IEA veikloje dalyvauja nuo pat nepriklausomybės atgavimo pradžios ir moksleivių pasiekimai vertinami kas ketverius metus. Šiemet tyrimas buvo atliekamas ne tik lietuviškose, bet ir lenkiškose bei rusiškose mokyklose.
„Lietuvos ketvirtųjų klasių moksleivių pasiekimai yra gerokai aukštesni už bendros skalės vidurkį. Singapūras, Taivanas, Japonija, Pietų Korėja yra skalės viršuje, o prasčiausiai sekasi Kuveitui, Marokui. Lietuvių vaikų pasiekimai gretinami su Kazachstano, Portugalijos, Suomijos ir JAV moksleivių. Lietuva užima 16 poziciją iš 48 šalių“, – kalbėjo R. Dukynaitė ir pridūrė, kad gamtos mokslų pasiekimai panašūs į Čekijos, Kanados, Rusijos ir kitų šalių. Panašiai atrodo ir aštuntokų rezultatai – jų matematikos pasiekimai panašūs į Izraelio, Norvegijos, Olandijos ir kitų šalių.
Anot specialistės, ketvirtaklasių moksleivių matematikos rezultatai išliko panašūs nuo nepriklausomybės laikotarpio pradžios, o štai gamtos mokslų rezultatai pastebimai gerėjo. Aštuntokų matematikos pasiekimai gerėjo net dešimčia taškų, o gamtos mokslų rezultatai nuo paskutinio tyrimo šoktelėjo net aštuoniais taškais.
Prasta situacija lenkiškose mokyklose
TIMSS tyrimo koordinatorius Mindaugas Stundža, komentuodamas tyrimo rezultatus, teigė, jog ryškėja tendencija, kad ketvirtokių mergaičių rezultatai gerėja ir jos savo pasiekiamais lenkia berniukus. Tiesa, aštuntokų tyrimai atskleidė, kad vaikinai matematikos mokymosi rezultatais merginas lenkia, tokia pati situacija ir su gamtos mokslais.
Anot M.Stundžos, rusų mokyklų rezultatai geresni negu lietuvių. „Tai nestebina, nes rusų kalbos mokytojai tikrai stiprūs, o žvelgiant į gamtos mokslus, matyti kitokia situacija, nes ketvirtoje klasėje šie rezultatai suvienodėja, o aštuntoje klasėje mokyklos lietuvių kalba aplenkia rusiškas. Susirūpinti reikėtų lenkų mokyklomis, nes jų rezultatai yra žemesni už tyrimo vidurkį“, – kalbėjo specialistas. Jo nuomone, iš dalies šią problemą būtų galima sieti su regioniškumu ir pačia ugdymo įstaigų specifika, socialine bei ekonomine situacija.
M.Stundža teigė, kad Lietuvoje vis dar labai ryškūs mokinių mokymosi rezultatų skirtumai tarp miesto ir kaimo mokyklų, o tokiose šalyse kaip Norvegija ar Suomija tokių ryškių skirtumų nėra.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvos aštuntokų galimybės naudotis laboratorijomis gana ribotos – Lietuva tarp visų tyrime dalyvavusių šalių užima paskutinę vietą.
Pasak tyrimo rezultatus pristačiusi specialistų, vienas svarbiausių uždavinių yra mažinti žemiausius pasiekimus turinčių mokinių skaičių ir daugiau dėmesio skirti itin itin gerus rezultatus pasiekusiems mokiniams.
Kita svarbi užduotis – ugdyti matematinį mąstymą ir šio dalyko ugdymo turinį. Dažnai, anot specialistų, Lietuvos vaikams trūksta pasitikėjimo savo žiniomis, o kartu būtina žadinti jų susidomėjimą matematika ir gamtos mokslais.
R.Dukynaitė patikino, kad būtina užtikrinti visiems moksleiviams lygias mokymosi galimybes.
Ką atskleidė tyrimas?
Lietuvos 4 kl. mokinių matematikos rezultatas – 535 skalės taškai. Sėkmingiausi Singapūro (618 taškai), Honkongo (615 taškų) ir Pietų Korėjos (608 taškai) mokiniai, prasčiausiai sekasi Kuveito (353 taškai), PAR (376 taškai) ir Maroko (377 taškai) mokiniams.Lietuva užima 16–18 poziciją iš 49 šalių dalyvių, tačiau statistiškai reikšmingai Lietuvą lenkia tik 10 šalių.Lietuvos 4 kl. mokinių matematikos 2015 m. rezultatas, palyginti su 2011 m., pakilo 2 taškais. Į Lietuvos ketvirtokų matematikos pasiekimus panašūs Suomijos, Danijos, Nyderlandų, Portugalijos, JAV, Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos, Kazachstano mokinių rezultatai.
Lietuvos 4 kl. mokinių gamtos mokslų rezultatas – 528 skalės taškai. Sėkmingiausi Singapūro (590 taškų), Pietų Korėjos (589 taškai) ir Japonijos (569 taškai) mokiniai, prasčiausiai sekasi Kuveito (337 taškai) ir Maroko (352 taškai) mokiniams.Lietuva užima 20–21 poziciją iš 47 šalių dalyvių, statistiškai reikšmingai mūsų šalį lenkia 15 šalių. Lietuvos 4 kl. mokinių gamtos mokslų 2015 m. rezultatas, palyginti su 2011 m., pakilo 15 taškų.Į Lietuvos ketvirtokų gamtos mokslų pasiekimus panašūs Danijos, Kanados, Bulgarijos, Čekijos, Kroatijos, Airijos, Vokietijos, Serbijos, Australijos mokinių rezultatai.
2011 metų TIMSS tyrime dalyvavę Lietuvos ketvirtokai pagal pasiekimus matematikos srityje surinko 534 taškus, užėmė 14-ą poziciją iš 50 šalių ir teritorijų. Šalies ketvirtokų gamtos mokslų rezultatas buvo 515 taškų. Šiuo atžvilgiu jie atsidūrė 26-oje pozicijoje – statistiškai reikšmingai Lietuvą čia lenkė 18 šalių.
Lietuvos aštuntokai pagal pasiekimus matematikos srityje tuomet surinko 502 taškus ir tarp 42 šalių užėmė 14-ą vietą. Tokią pat vietą aštuntokai užėmė ir gamtos mokslų srityje, surinkę 514 taškų.
