Trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad prokuratūros ir
nuteistosios ir jos gynėjo kasaciniai skundai neatitinka jiems
keliamų reikalavimų, todėl teismo procesas nutrauktas. Teisėjai
priminė, kad Aukščiausiajame Teisme bylos nagrinėjamos tik teisės
taikymo aspektu.
Teismas atkreipė dėmesį, kad proceso dalyviai net ir posėdžio
metu nepasinaudojo galimybe pateikti kreipimosi į kasacinį teismą
teisinius argumentus, o dauguma kasacinių skundų teiginių buvo
atkartoti kritikuojant apeliacinės instancijos atliktą įrodymų
vertinimą.
D.Matuzienė ir jos gynėjas prašė palikti galioti anksčiau
Kėdainių rajono apylinkės teismo šioje byloje paskelbtą
išteisinamąjį nuosprendį, tuo metu Panevėžio apygardos
prokuratūra prašė pripažinti D.Matuzienę kalta dar ir dėl turto
pasisavinimo.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Kauno apygardos
teismo šiemet balandžio 11 dieną priimtą apkaltinamąjį
nuosprendį, kuriuo eksparlamentaro sutuoktinė pripažinta kalta dėl
dokumentų suklastojimo, jai skirta 2 tūkst. 259 eurų bauda.
Ikiteisminį tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)
teigia, kad STT Panevėžio valdybos pareigūnai surinko pakankamai
duomenų, įrodančių nusikalstamas veikas. D.Matuzienė, dirbdama
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Mokymo skyriaus renginių
koordinatore ir siekdama pateisinti ne tarnybos tikslais, bet
asmeniniais reikalais panaudotus tarnybos degalus, suklastojo
automobilio „Porsche“ 11 kelionės lapų ir juose savo parašytą
žinomai melagingą informaciją apie tariamai nuvažiuotus
maršrutus, ridas (km), automobilio spidometro rodmenis ir suklastotus
kelionės lapus pateikė tarnybos buhalterijai.
Neseniai Šiaulių apygardos teismas išteisino D.Matuzienę
byloje dėl pasikėsinimo apgaule gauti subsidiją Žilvičių
kooperatinei bendrovei, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.
Radviliškio rajono apylinkės teismas moterį buvo pripažinęs
kalta, tačiau apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Šiaulių
apygardos teismas paskelbė, kad byloje nėra įrodymų, jog moteris
būtų įvykdžiusi minėtus nusikaltimus.
Be to, Šiaulių apygardos teismas nagrinėja dar vieną bylą,
kurioje kaltinimai pareikšti D.Matuzienei, taip pat jos sutuoktiniui.
Byloje dėl galbūt neskaidrių biokuro viešųjų pirkimų kaltinimai
pareikšti penkiems asmenis: V.Matuzui, D Matuzienei, bendrovės
„Panevėžio energija“ buvusiam vadovui Vytautui Šidlauskui ir
jos darbuotojui Stanislovui Raipai, Žilvičių kooperatinės
bendrovei ir jos valdybos pirmininkui Gintarui Žilėnui.
STT teigia, kad Panevėžio valdybos pareigūnai surinko
pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad piktnaudžiaujant
tarnybine padėtimi ir sukčiaujant organizuota grupė siekė
Žilvičių kooperatinės bendrovės naudai užvaldyti didelės – ne
mažiau nei apie 243 tūkst. eurų vertės – „Panevėžio
energijos“ turto.
Kadangi Žilvičių kooperatinė bendrovė neturėjo tinkamos
kokybės biokuro ir galimybių tiekti jį „Panevėžio energijai“,
buvo surasta Estijos bendrovė, kuri galėtų dalyvauti konkurse ir
atitiktų reikalavimus. Manoma, kad šiai bendrovei buvo garantuota
sėkmė konkurse, jeigu tik ji sutiks veikti su Žilvičių
kooperatine bendrove.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Estijos bendrovei galbūt
iš anksto buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti biokuro
konkursą ne mažiau kaip 5 procentais didesne kaina nei Kainų
komisijos kas mėnesį nustatoma vidutinė Lietuvoje supirkto biokuro
žaliavos kaina.
Įtariama, kad lėšas – skirtumą tarp komisijos nustatomos
vidutinės kainos ir organizuotos grupės pakeltos kainos (ne mažiau
kaip 5 proc.) apgaule turėjo gauti Žilvičių kooperatinė bendrovė
neva už transportavimo išlaidas. Tačiau iš tikrųjų šias
paslaugas turėjo suteikti Estijos bendrovė, atsilygindama už tai,
kad laimėjo konkursą.
