Lietuvių Tautos Sąjungai vadovaujantis M.Gervaldas šeštadienį Šiauliuose surengė Lietuvių tautinių organizacijų susirinkimą, į kurį pakvietė pusšimtį tautiškumą deklaruojančių partijų bei visuomeninių organizacijų.
Nors į susirinkimą, kuriame turėjo būti įvertinta šiandieninė lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės būklė bei svarstoma tautinių organizacijų susivienijimo galimybė, atvyko mažesnioji pusė kviestų svečių, susirinkime netrūko nei racionalių minčių, nei radikalių pasiūlymų.
Į šį susirinkimą kaip savo įkurtos Respublikonų partijos vadovas atvykęs vienas turtingiausių šalies verslininkų, buvęs Seimo narys, dabartinis Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas netgi išreiškė mintį, kad Lietuva savo gynybos reikmėms galėtų sukurti „purviną bombą“.
Buvusį bendražygį paliko už durų
„Šio susirinkimo tikslas – išklausyti tautinių partijų atstovus ir atsirinkti, su kuo būtų galima tęsti darbą dėl vieningos organizacijos sukūrimo.
Pakvietėme visus, kurie deklaruoja rūpestį tautos gerove, tačiau atsiribojome nuo tų, kurie tik kalba apie Lietuvą, bet neturi su ja nieko bendro.
Mes į susirinkimą nekvietėme Algirdo Paleckio įkurto „Socialistinio liaudies fronto“ ir organizacijos „Būkime vieningi“ atstovų, kurie pasisakydami prieš vieną imperialistą – JAV nieko nesako apie imperinių ambicijų neslepiančią Rusiją.
Mes negalime propaguoti neutraliteto. Jei devynioliktame amžiuje Lietuvos kaime niekas nerakindavo durų, tai dabar savo namų duris rakiname, o kiti dar ir rengiasi signalizaciją ar samdosi apsaugą.
Taip ir su valstybės saugumu. Be stiprios savo kariuomenės ir sąjungos su kitomis šalimis – mes būsime pasmerkti“, – prieš susirinkimą duodamas interviu žurnalistams sakė M.Gervaldas.
Patvirtindami šią nuostatą į tautinių organizacijų susirinkimą jo rengėjai neįleido buvusio M.Gervaldo bendražygio, prieš NATO aktyviai pasisakančio Šiaulių radikalo Žilvino Razmino.
Sakė galįs duoti pinigų ginklui
Pirmas į susirinkimo dalyvius kreipęsis Respublikonų partijos įkūrėjas ir jos pirmininkas, Biržų rajono meras V.Valkiūnas konstatavo, kad Lietuva de facto yra priklausoma: „Mes lygiuojamės į Vakarus, kuriuose klesti ištvirkimas ir vulgarumas“.
Palietęs pabėgėlių temą, V.Valkiūnas teigė, kad klausimas gali būti keliamas tik taip – kiek mes priimsime kolonistų.
„Aš galiu duoti pinigų, kad jie nusipirktų ginklą ir kautųsi už savo tėvynę. Mes galime laikinai priglausti tik moteris ir vaikus ir tai tik iki tol, kol karas baigsis, tačiau jokių kalbų apie integraciją negali būti.
Jei Europos Sąjunga deklaruoja, kad mes turime būti solidarūs pabėgėlių klausimu, tai tegul jie būna solidarūs ir atlyginimų klausimu“, – sakė V.Valkiūnas.
Siūlė gerai apginkluoti kariuomenę
Politikas tvirtino grėsmę Lietuvos valstybingumui regįs ne tik iš Rytų, bet ir iš Lenkijos pusės: „Lenkų yra 38 milijonai, o mūsų – tik trys. Lygiaverčiai bendrauti galime tik su sau lygiais“.
Pasak V.Valkiūno, norint likti nepriklausomais mes turime gerai apginkluoti savo kariuomenę.
„Net purviną bombą lietuviai gali turėti, jei nori apsiginti. Ją pasigaminti galime – turime ir inžinierių ir radioaktyvių atliekų“, – sakė buvęs Seimo narys.
Baigdamas savo pasisakymą V.Valkiūnas pareiškė, kad „liberalai ir homoseksualai užgrobė pasaulį ir diktuoja savo vertybes“.
„Jie „šaunuoliai“- išplauna mūsų protus, o mes galime skleisti žinią, kad esame blaivūs, ir kad mūsų neišdursit“, – pabrėžė V.Valkiūnas.
Vienybės trūksta ir Latvijoje
Į Lietuvos tautinių organizacijų susirinkimą pakviestas Latvijos antiglobalistų atstovas Normunds Virs sakė, kad Latvijoje yra keturios tautiškumą deklaruojančios partijos, tačiau vienybės trūksta ir ten: „Dvi partijos jau suvienijo, tačiau susivienyti galutinai trukdo ambicijos ir galbūt pašalinės jėgos“.
Palietęs ir Latvijai aktualią pabėgėlių problemą N.Virs sakė emigrantams galįs padėti, tačiau nesutinkąs jų priimti gyventi.
„Tai tas pats, kas priimti į savo butą svetimą žmogų, kuris pradės nurodinėti mano žmonai, kaip jai rengtis, ką valgyti ir kaip dainuoti“, – sakė N.Virs.
Pasak šio Latvijos antiglobalistų atstovo, tauta – tai valstybė.
„Jei saugome augalus ir gyvūnus kaip galime nesaugoti tautos ir mesti ją į globalizmo katilą. Neteisybė, kai žodis mažiesiems yra suteikiamas paskutiniams“, – sakė N.Virs.
Eiti į rinkimus dar per anksti
Į susirinkimą atvykęs asociacijos „Nacionalinis interesas“ įkūrėjas Algis Avižienis sakė, kad įkurti šią asociaciją ir imtis politinės veiklos jį paskatino pabėgėlių krizė.
„Supratau, kad pabėgėliai yra grėsmė ir Europai, ir Lietuvai. Globalistai nori sunaikinti ir Europos valstybes, ir tautos sąmoningumą. Mes organizavome parašų rinkimą prieš pabėgėlių priėmimą ir surinkome daugiau nei 25 tūkstančius parašų.
Turime auklėti lietuvių tautą, nes globalizacija neatneša nei gerovės, nei saugumo. Dėmesys turi būti skiriamas švietėjiškai veiklai, o be socialinio teisingumo ir nacionalinės ekonomikos mes atsisveikinsime ir su savo valstybe“, – sakė A.Avižienis.
Pasak asociacijos „Nacionalinis interesas“ įkūrėjo, šiuo metu Lietuvos tautinės jėgos per silpnos eiti į rinkimus.
„Kai neturi pinigų, nesi žinomas, tai ir rinkėjams nesi įdomus. Gal mus iš to letargo miego prikels kitos šalys. Didžioji Britanija jau tarė savo žodį ir atmetė sąjungą. Signalas yra duotas. Rinkimuose Austrijoje pergalė prognozuojama radikalams. Laukia ir rinkimai Prancūzijoje.
Vykdydami švietėjišką veiklą ir matydami, kaip bunda kitos šalys, gal atsibusime ir mes, o į rinkimus be narių, programų ir pinigų eiti negalima“, – konstatavo A.Avižienis.
Lietuviai nori tik vadovauti
Piliečių sąšaukos „Už dorą Lietuvą“ atstovas Romualdas Repšys susirinkime pareiškė, kad tautos vienijimosi pagrindas turi būti dora, kuri dabar labiausiai puolama.
Perskaitęs susirinkusiems savo dar 1998 metais ta tema spaudoje publikuotą straipsnį, R.Repšys kalbą baigė žodžiais: „Nugyventi gyvenimą žemėje reikia taip, kad po to galėtume gyventi su Dievu amžinybėje“.
Kiek kitokį kelią pasiūlęs rinktis Pensininkų partijos atstovas Kęstutis Kopūsta pirmiausia pasiguodė, kad šalies turtas per privatizavimą atiteko korumpuotoms partijoms ir jų atstovams, o paprastais žmonėmis valdžia nesirūpino.
„Jei mes nesusivienysime, tai liksime, kaip likę, nieko nepakeisime. Reikia jungtis, jungtis ir dar kartą – jungtis, nors tai ir velniškai sunku, nes visi lietuviai nori tik vadovauti“, – susirinkusiuosius kvietė K.Kopūsta.
Pensininkų partijos atstovas sakė brandinąs mintį siūlyti valdžiai, kad referendumą galima būtų skelbti surinkus 50 tūkstančių piliečių parašų.
Reikia daugiau vienybės
Būtinybę vienytis akcentavo ir M.Gervaldas.
„Mums reikia daugiau vienybės ir mažiau susiskaldymo. Reikia pašalinti kliūtis, atmesti ambicijas. Dabar pats laikas tai padaryti. Rinkimai į Seimą parodė, kad pavieniui į rinkimus eidamos tautinės partijos surinko nedaug balsų.
Prieš rinkimus burti tokią koaliciją nėra prasmės, nes tuomet visiems rūpi kokiu numeriu jis bus įrašytas sąraše. Reikia dabar ramiai viską sudėlioti ir nuspręsti, kokios Lietuvos mes norime ir kaip to sieksime.
Jei gali susivienyti konservatoriai ir liberalai, tai kodėl negali susivienyti ir tie, kurie puoselėja tautinę idėją?“, – susirinkusiųjų klausė M.Gervaldas.
Atimti galima pensiją, bet ne alkoholį
Apžvelgdamas dabartinę padėtį M.Gervaldas tvirtino, kad dvasinė tautos degradacija yra didelė: „Tauta neturi pamatų: klesti alkoholizmas ir pederastija“.
Kaltę dėl susidariusios padėties susirinkimo organizatorius vertė ne tik valdžiai, bet ir pilietiškumą į pasyvumą iškeitusiems tautiečiams.
„Jei atima dalį pensijos ar atlyginimo žmonės tyli, o jei pasikėsintų atimti alkoholį, tai visi kaip mat sukiltų. Tai kas tada mes tokie esame?
Lengviausia kaltinti tik valdžią. O tie, kurie viską keikia, už ką jie balsavo? Jie eilinį kartą puolė rinkti gražiau kalbančius, daugiau žadančius. Patys nenori dirbti, dalyvauti politiniame gyvenime ir patys po to skundžiasi.
Turime atvirai pasakyti: jei patys nedalyvausite politikoje, tai nieko ir negausite, nes jus paprasčiausiai apgaus. Jei keiksime tik valdžią, o patys susivieniję jos neiškovosime, tai nieko ir nepasieksime“, – tvirtino M.Gervaldas.
Nepriklausoma valstybė – tik iliuzija
Susirinkimo dalyviams M.Gervaldas pareiškė nepuoselėjąs iliuzijų, kad Lietuva gali būti nepriklausoma.
„Nepriklausomos valstybės negali būti. Globalistai to neleis. Jei pasiskelbtume visiškai nepriklausomais, ar mūsų nepriklausomybės paisytų Rusija ir Lenkija.
Aš tautą įsivaizduoju kaip šeimą. Tautinė valstybė tai namas – savo kambaryje mes tvarkomės kaip norime, bet jei nebus tvarkos gatvėje, argi mes būsime saugūs?
Europa turi būti savarankiška žaidėja. Aš – už vieningą ir stiprią tautų Europą, kuri vykdytų bendrą gynybos ir užsienio politiką“, – sakė nacionalistines pažiūras propaguojantis politikas.
Tautinių mažumų mokykloms – ne
Kalbėdamas apie pabėgėlių krizę ir tautines mažumas M.Gervaldas neslėpė priešiškumo imigrantams.
„Imigrantai neasimiliuos – jie mums primes savo kultūrą, o su tuo taikstydamiesi tolerantiškieji europiečiai praras savąją. Mes nediktuosime, kaip jiems gyventi savo šalyse, o mes gyvensime pagal savo tradicijas.
To galime mokytis iš islamo šalių. Pas juos atvykę žmonės privalo laikytis jų papročių, o jie atvykę pas mus savo papročių neišsižada.
Aš taip pat esu prieš tautinių mažumų mokyklas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse – į svetimą šalį gyventi išvykę žmonės turi asimiliuotis. Tik taip lietuviai taps lietuviais, vokiečiai – vokiečiais, o europiečiai – europiečiais“, – tvirtino M.Gervaldas.
Prakalbo apie didesnį atlyginimą
Tautiškumą propaguojančias partijas ir organizacijas vienytis pakvietęs M.Gervaldas sakė, kad svarbiausiais suvienytos organizacijos siekiais turėtų tapti siekis suvienyti tautą, stiprinti Lietuvos valstybingumą bei siekti socialinio teisingumo.
„Kas gali būti bendro tarp keliasdešimt tūkstančių eurų uždirbančio ir vos 300 eurus gaunančio tautiečio?
Šios atskirties mažinimas ir yra kelias į vienybę. Tik pakankamas pajamas gaunantis pilietis supras, kad patriotu būti yra gera ir naudinga.
Lietuva pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui lenkia Portugaliją ir lygiuojasi su Graikija, tačiau minimalus darbo užmokestis mūsų šalyje yra ženkliai mažesnis.
Todėl drąsiai galiu pasakyti, kad teisingai perskirsčius valstybės biudžetą Lietuvoje jau dabar būtų galima mokėti minimalų 600 eurų atlyginimą.
Tačiau valdžia tuo nesuinteresuota, o kodėl ji turi būti suinteresuota, jei niekas neprotestuoja?!“, – retoriškai klausė M.Gervaldas.
Sutarė dėl kito susirinkimo
Po susirinkimo dalyvių pasisakymų vyko diskusijos.
Sprendimo dėl tautinių organizacijų vienijimosi, per šeštadienį Šiauliuose vykusį susirinkimą nebuvo priimta, tačiau nuspręsta diskusijas pratęsti per kitą susirinkimą, kuris turėtų įvykti jau kitų metų pradžioje.
