„Daugelyje NATO šalių kariai tarnauja ilgiau nei Lietuvoje,
todėl siūlau priimti šį sprendimą, nes investicijos į karininko
parengimą didelės ir norime racionaliai panaudoti lėšas ir turėti
reikiamą karių skaičių“, – pataisas pristatė kadenciją
baigiantis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Bendru sutarimu pritarus po pateikimo, projektą toliau svarstys
komitetai. Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo sausio, J.Olekas
tvirtino, jog sistema pasiruošusi tokiems pokyčiams, lėšų tam
irgi pakanka.
Krašto apsaugos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo
pataisomis siūloma pailginti nustatytą išleidimo į atsargą
amžių puskarininkiams, jaunesniesiems ir vyresniesiems karininkams
– iki 56 metų, generolams (admirolams) ir kariniams specialistams
– iki 60 metų, karo kapelionams – iki 65 metų. Kareiviai ir
jūreiviai į atsargą būtų išleidžiami kaip ir dabar – sulaukę
40-ies.
Siūloma nustatyti bendrą visiems kariams perkėlimo į dimisiją
amžiaus ribą – 60 metų, karo kapelionams – 65 metai.
Dabar didžioji dalis karių gali tarnauti iki 35–53 metų
priklausomai nuo turimo karinio laipsnio, o kariniai specialistai –
iki 55–65 metų priklausomai nuo turimos specialybės. Daugiausia
karininkų išeina į atsargą 36–45 metų, net nelaukdami
galutinės išleidimo į atsargą amžiaus ribos, nes nuogąstauja,
kad vėlau nepavyks integruotis į civilinę darbo rinką.
J.Oleko teigimu, pailginus tarnybos laiką būtų geriau
užtikrinamas krašto apsaugos sistemos personalo komplektavimas,
efektyviau išnaudojamos kariams rengti skirtos lėšos. Jo
duomenimis, vyresniojo karininko rengimas trunka apie dešimt metų, o
išlaidos gali siekti iki 100 tūkst. eurų.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo metu
kariuomenei trūksta apie 300 karininkų. Be to, į atsargą
išleidžiama daugiau karininkų negu priimama į tarnybą.
Pavyzdžiui, 2013 metais iš profesinės karo tarnybos į atsargą
išleisti 94, o priimti 62 karininkai, 2014 metais – atitinkamai 82
ir 34. Tik pernai pavyko priimti 106 karininkus vietoj išleistų į
atsargą 88.
„(...) nesiimant veiksmų 2022 metais karininkų trūkumas gali
sudaryti iki 500 karių“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Tuo pačiu projektu siūloma atsisakyti galimybės pratęsti
tarnybos laiką pasiekus numatytą tarnybos amžių.
J.Oleko teigimu, taip kariai tiksliai žinotų, iki kokio amžiaus
jie galėtų tarnauti, galėtų iš anksto planuoti integraciją į
civilinę darbo aplinką, nekiltų abejonių dėl galimo tarnybos
laiko pratęsimo ar nepratęsimo.
Kita vertus, pagal projektą, reikėtų ilgiau tarnauti norint
gauti aukštesnį laipsnį. Pavyzdžiui, norint tapti vyresniuoju
seržantu ar vyresniuoju seržantu specialistu reikėtų tarnauti
metais ilgiau, štabo seržantu (štabo laivūnu) – plius 2 metus,
viršila (laivūnu) – plius 3 metus, jaunesniuoju ir vyresniuoju
karininku – plius 1 metus.
Be to, norima nustatyti ir amžiaus ribą, iki kurios galima
siekti tam tikro laipsnio. Pavyzdžiui, vyresniuoju leitenantu
reikėtų tapti iki 40 metų, kapitonu – iki 46 metų.
Projektas taip pat sudarytų papildomą galimybę kariams,
ištarnavusiems nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje,
dalyvauti atrankoje eilinio (jūreivio) kariniam laipsniui gauti.
„Tai sudarytų prielaidas didinti piliečių motyvaciją
savanoriškai ateiti tarnauti į nuolatinę privalomąją pradinę
karo tarnybą, vėliau ? pereiti į profesinę karo tarnybą“, –
teigiama aiškinamajame rašte.
Projektu dar norima leisti karo medicinos gydytojams, paramedikams
dirbti valstybės ar savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose,
kad galėtų labiau save realizuoti ir kelti kvalifikaciją.
