„Iš pradžių jie mokėjo mokesčius, nors ir sunkiai. Vis sakydavo:
„Palauk palauk, nėra pinigų.“ O vasarą šio buto gyventojai dingo. Jie
buvo tylūs žmonės, problemų nekėlė, bet melagių melagiai“, –
pasakojo Kokolos gatvės 11-ojo namo bendrijos pirmininkas Pijus Alfonsas
Griškaitis.
Oficialiu erdvaus buto pirmajame aukšte savininku 2014-ųjų vasarį tapo 36
metų Tadžikistano pilietis Tohiras Isroilovas.
„Bute nuolat gyvendavo trys vyrai, moterų niekada nemačiau. Tohiras
Sasnavos gatvėje buvo atidaręs kavinę, bet, matyt, verslas sekėsi
prastai. Kavinė veikė neilgai, šių metų liepą ji buvo uždaryta“, –
teigė P.A.Griškaitis.
Užsieniečiai iš buto ir kavinės dingo šių metų birželį.
Tadžikai namo bendrijos pirmininko ar buhalterės neįspėjo apie jokius
savo planus.
Tuoj bus pusmetis, kai šio buto gyventojų mokesčius iš vadinamojo
amortizacijos fondo sumoka namo bendrija.
„Visi mokesčiai sumokėti, namas neturi jokių skolų, bet tadžikų skola
mums auga sulig kiekvienu mėnesiu. Už juos jau sumokėjome 219 eurų.
Už skolas bute buvo išjungta elektra.
Kol orai nešalti, sąskaitos už šilumą nėra didelės. Tačiau kas bus
žiemą? Mums iki tūkstančio eurų skolos pridarys.
Į amortizacijos fondą pinigai renkami įvairiems namo remonto darbams, o
ne skoloms mokėti. Kada nors fondo pinigai baigsis, o kur tų tadžikų
ieškoti?“ – nerimavo ir piktinosi P.A.Griškaitis.
Jis apėjo ne vieną instituciją ieškodamas patarimo ir pagalbos, tačiau
nieko konkretaus ir paguodžiamo nesužinojo.
„Buvo kalbų, jog tadžikai jau pardavė šį butą. Tačiau aš išsiaiškinau,
jog savininkas tebėra tas pats.
Ėjau į policiją, klausiau, gal jie galėtų išsiaiškinti, ar tadžikai
apskritai yra Lietuvoje, nes mane pasiekė gandai, jog jie pastaruoju
metu neva verslu užsiima Klaipėdoje ar Maskvoje. Marijampolėje jie
bankrutavo.
Policija man atsakė, jog tokios informacijos neteikia.
Daug kartų bandėme su tadžikais susisiekti telefonu, bet jis išjungtas.
Buvau pas advokatą. Klausiau, ar nevertėtų bendrijai kreiptis į teismą.
Advokatas sakė: „Teismas tadžiko neieškos.“ Tai ką mums daryti? –
skėstelėjo rankomis P.A.Griškaitis. – Jei jie gyventų tame bute, bet
nemokėtų mokesčių, skaičiuotume delspinigius. O dabar – kas iš to,
nežinia, kur tie gyventojai.
Girdėjau, jog jie Marijampolėje ne mums vieniems skolingi, jais domisi
antstoliai.“
Namo bendrijos pirmininkas P.A.Griškaitis nerimauja, jog tadžikai numojo
ranka į keliasdešimt tūkstančių eurų vertės butą ir Marijampolėje
nebesirodys savo skolų naštą numetę buvusiems kaimynams.
Antstoliai teigia, jog bendrija turėtų kreiptis į jų kontorą, kad
skolininkams būtų įteikta pretenzija.
Jei skolingų asmenų surasti nepavyksta, tuomet skolą reikėtų prisiteisti
teisme, kreipiantis su civiliniu ieškiniu.
Po to teismo vykdomąjį raštą pateikti antstoliams. Pastarieji skolininkų
ieškotų įvairiuose registruose.
„Jei dėl skolininkų reikia kreiptis į užsienio valstybes, tuomet
veikiame per Antstolių rūmus. Kur yra skolininkas, nėra svarbu, jei jo
turtas yra Lietuvoje, – čia ir sprendžiamos problemos“, – teigė
antstoliai.
