Marijampolės meno mokyklos ketvirtokė Gustė mokosi groti fortepijonu.
Jos mokytoja Giedrė Stanionienė akcentavo, jog darbšti mergaitė jau
prieš dvejus metus tarptautiniame instrumentinės muzikos konkurse
„Muzikinė mažųjų mozaika“ tapo laureate.
Praėjusiais metais Gustė tarptautiniame pianistų konkurse Rygoje laimėjo
antrąją vietą, o šiais metais tarptautiniame konkurse „Gintarinis
glissando“ mažajai marijampolietei buvo skirta pirmoji vieta.
Per praėjusius mokslo metus Gustė dvylika kartų koncertavo mokyklos ir
miesto bendruomenei.
Talentingos jaunosios pianistės pasiekimus įvertino ir Marijampolės
savivaldybė, įteikusi jai padėką.
Dalyvavimai įvairiuose konkursuose suteikia didelę galimybę tobulėti,
tačiau yra ir kita medalio pusė, – viskas kainuoja.
Konkursuose yra dalyvio mokestis. Jei renginys vyksta užsienyje, tenka
susimokėti už kelionę bei nakvynę.
Gustę bei jos jaunesnį broliuką augina viena mama, dedanti daug
pastangų, jog iš jos vos 400 eurų atlyginimo ir nereguliariai gaunamų
alimentų, gabi dukra galėtų tobulėti.
Šeimos pajamos labai riboja mergaitės galimybes dalyvauti konkursuose.
„Per konkursą „Gintarinis glissando“ Gustė buvo pastebėta kaip gabi
pianistė ir pakviesta dalyvauti tarptautiniame konkurse Svetlogorske,
bet nežinia, ar tai bus įmanoma dėl finansinių galimybių“, – renginio
išvakarėse neslėpė nerimo mokytoja G.Stanionienė.
Po labdaros vakaro tapo aišku, jog talentinga marijampolietė turės
galimybę vykti į pianistų konkursą Kaliningrado srityje, Svetlogorske.
Igliaukos miestelyje gyvenanti penkiolikmetė G.Lukšytė šiemet
Marijampolėje baigė muzikos mokyklą.
Gražina dalyvavo tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose, iš jų
parsiveždavo laureatės diplomus.
Jaunosios pianistės pasiekimus Marijampolės savivaldybė dvejus metus iš
eilės įvertindavo padėkomis.
Šiuo metu Gražina mokosi Kauno J.Gruodžio konservatorijoje.
Gražinos tėvai Lina ir Benius Lukšiai augina penkis vaikus, yra darbštūs
ir sąžiningi žmonės, tačiau verčiasi gan sunkiai.
Lukšiai laiko karvę, kiaulių, turi daržų. Gausi šeima valgo savo sūrius,
sviestą, mėsą, daržoves. Tačiau darže neužauga penkiems vaikams
reikalingi drabužiai ir batai.
Penkių vaikų motina nuo ryto iki vakaro sukasi savame ūkelyje. Jame
laisvesniu laiku triūsia ir santechniku dirbantis šeimos galva.
Darbšti šeima vos suduria galą su galu ir nesupranta, kodėl valstybė
labiausiai skriaudžia tuos, kurie nenori būti našta ir kabinasi į
gyvenimą: „Prašyti yra labai sunku, kai abu esame darbingi. Tokia
padėtis žemina“.
B.Lukšys nuo Sąjūdžio įsikūrimo laikų aktyviai dalyvauja visuomeniniame
gyvenime. Prieš trejus metus už nuopelnus Lietuvos Nepriklausomybei jis
buvo apdovanotas šv.Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliu.
Dvi muzikuojančios dukros – tėvų pasididžiavimas ir nerimas. Šeima
nebadauja, tačiau įvairiems konkursams, kuriuose dalyvauja dukros,
pinigų suranda labai sunkiai.
Lina džiaugėsi, jog už vienos dukros mokslą muzikos mokykloje sumokėdavo
Marijampolės regiono prokurorų asociacija.
Lukšių vaikai nebijo darbo ir iš tėvų nereikalauja neįmanomų dalykų.
Gražina ir jos sesuo namuose skambina keliasdešimties metų senumo
pianinu, tačiau tai nebuvo kliūtis atsiskleisti tikram talentui.
Klubo „Zonta“ surengtas labdaros vakaras liudijo, jog gabiems vaikams
nepriteklius neturi teisės užkirsti kelių tobulėti, o laiku jiems
ištiesta pagalbos ranka gali nulemti skrydį į meno aukštumas.
Marijampolės „Zonta“ narės teigė, jog Gustei ir Gražinai suteikta parama
kol kas yra pirma, tačiau nepaskutinė.
Šiame renginyje savo darbus turėjo progos pademonstruoti Marijampolėje
kuriančios moterys.
Naujausią kolekciją pristatė prieš dvejus metus Marijampolėje pradėjusi dirbti rūbų kūrėja Aurelija Jurkšaitytė.
„Mano darbai įkvėpti prancūziškos dvasios, vyrauja minimalistinis stilius, – teigė A.Jurkšaitytė. – Noriu pabrėžti paprastumo grožį, todėl klasikinių modelių neužgožia akcentai ar dekoras, o eleganciją kuria lakoniškos, tačiau nevaržančios linijos bei kokybiški audiniai“.
Dizainerė Ilona Abramavičienė savo kurtus modelius, kuriuos demonstravo
jos klientės, originaliai priderino prie pačios pieštų paveikslų.
I.Abramavičienė prisipažino, jog iš pradžių ji tapė peizažus, jūrą bei
saulėlydžius, tačiau prieš šešerius metus ją tiesiog užbūrė gėlės.
Vakaro dalyviai plojimais įvertino modelių šukuosenas bei makiažą
kūrusių marijampoliečių Ramunės Žilinskienės, Gintarės Daukšytės,
Jurgitos Kojutienės bei Kristinos Bielskienės darbą, floristės bei
dekoratorės Ingos Norkeliūnienės išmonę.
Humanitarinių mokslų daktarės Ingridos Jakubavičienės paskaita apie
moterų emancipacijos raišką tarpukario Lietuvoje vakaro dalyviams
atskleidė ne tik naujos informacijos, bet ir suteikė progos pamąstymams.
˙
