Bolševikų vado Vladimiro Lenino skulptūra iš Lukiškių aikštės išgrūsta lauk jau prieš 25 metus erdvės. Dar anksčiau nugriauta Lenkijos vado Juzefo Pilsudskio statula. Tačiau ir be V.Lenino aikštės struktūra išliko „komunistinė“, raudono žvirgždo takai vedė į centrą, kur toji skulptūra stovėjo.
Aikštę suskirstė zonomis
„Darbai prasidėjo palyginti neseniai, bet aikštės struktūra keičiasi tiesiog akyse. Dabar formuojami magistraliniai takai, orientuoti į reprezentacinę aikštės dalį“, – aiškino Vilniaus miesto mero patarėja Dalia Bardauskienė.
Atnaujinti Lukiškių aikštę buvo nuspręsta iš karto, atkūrus nepriklausomybę. Tačiau architektai įklimpo į ginčus, konkursai žlugo. Buvo siūlomi įvairūs projektai aikštei atnaujinti: pastatyti memorialą kovotojams už laisvę, įamžinti šioje aikštėje myriop pasmerktų 1863 metų sukilėlių atminimą. Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas siūlė aikštės centre pastatyti paminklą Jonui Basanavičiui.
Šiais metais konkursą laimėjo gana minimalistinis architekto Gintaro Čaikausko projektas. Pagal jį, Lukiškių aikštė turėtų virsti erdve, susidedančia iš kelių segmentų: reprezentacinės, parko – poilsio ir pramogų bei bendravimo zonų.
„Iš tiesų, diskusijos vyko labai ilgai. Bet manau, gerai, kad buvo pasirinktas ne perdėtai iškilmingas, pretenzingas projektas. Dabartinis projektas numato demokratišką, bendruomenišką aikštės stilių. Ji turėtų būti žmogiškai šilta, vilniečių pamėgta vieta, bet tinkama ir reprezentacijai“, – aiškino D.Bardauskienė.
Žais vaikai ir šachmatininkai
Reprezentacinė zona rengiama prie Gedimino prospekto prigludusioje aikštės pusėje. Ten vyks vieši renginiai.
Lukiškių aikštės pusė link Neries – skirta pramogoms ir poilsiui.
„Ten bus rekreacinė zona, parkas. Ties dominikonų bažnyčia numatyta įrengti patogius suolus, kad vilniečiai ir miesto svečiai galėtų pasiklausyti varpų muzikos, sklindančios iš dominikonų kariljono“, – sakė mero patarėja.
Po rekonstrukcijos pieva Lukiškių aikštėje taip pat bus suskirstyta pagal zonas: numatyta vaikų žaidimo aikštelė, vieta norintiems žaisti šachmatais, šaškėmis.
Magistraliniai takai, jungiantys aikštės zonas, bus išdėstyti kiek kitaip, nei iki šiol. Jie jau bus ne raudoni, o grįsti šviesiomis plokštėmis. Tiesa, raudonos malto granito smiltys iš aikštės nebus pašalintos. Jos bus panaudotos kaip pagrindas magistraliniams takams.
Pirmajam Lukiškių aikštės atnaujinimo darbų etapui Vyriausybė skyrė 2 milijonus eurų.
Kitam etapui, kurio metu aikštei bus suteiktas estetinis vaizdas, pasodinti želdynai, bus skelbiamas atskiras konkursas, numatyta suma – 1,7 mln. eurų.
Atverti aikštę vilniečiams planuojama 2018 metais.
„Iš esmės visi darbai turėtų būti baigti kitąmet, tačiau reikia, kad užaugtų ir sutvirtėtų žaliųjų zonų žolė“, – sakė mero patarėja D.Bardauskienė.
Rado vertingų monetų
Prieš pradedant Lukiškių aikštės rekonstrukciją, buvo atlikti archeologiniai tyrimai, aptikta daug vertingų radinių, pasakojančių apie šios Vilniaus vietos istoriją.
Daugiausia rasta, per 200 rasta monetų, kurios priskiriamos XIX amžiaus turgaus ir ankstesnio spėjamo turgaus gyvavimo laikotarpiui.
Monetos iš – XVII iki XIX amžiaus periodų. Anot archeologo Olego Fediajevo, archeologai turėjo kelis pagrindinius tikslus: išsiaiškinti galbūt buvusio kryžiaus formos pastato vietą, totorių gyvenimo pėdsakų, nustatyti buvusios turgaus aikštės intensyvumą, kiek vertingas yra kultūrinis sluoksnis, apimantis aikštės šiaurės rytinę dalį iki Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios.
Vieni vertingesnių archeologine prasme artefaktų yra Neries pakrantėje XV-XVI amžiuje buvusią totorių gyvenvietę žymintys radiniai. Tai vienas strėlės antgalis, taip pat du papuošalai, kurie netinka Lietuvos-Lenkijos ir Vakarų Europos kontekstui, jie yra rytietiški. Istorikų manymu, šioje vietoje vyko kariuomenės pratybos.
