BNS L.Linkevičius pirmadienį pabrėžė, kad tiek vienų, tiek
kitų rinkimų atveju situacija gali būti nulemta ne prorusiškų
nuotaikų valstybėse, o nusivylimo valdžia ir protesto balsų.
„Tie balsavimai tiek vienu, tiek kitu atveju – nebūtinai čia
yra ta takoskyra Rusija ar ne Rusija, bet yra santykis su savo
valdžia, kur yra problemų su korupcija, kitais klausimais. Tai
tiesiog balsavimai prieš valdžią“, – pastebėjo L.Linkevičius.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad tai turėtų būti vertinama kaip
signalas Europai, nes „jeigu atotrūkis tarp žmonių ir valdžios
bus didelis, tokių netikėtumų bus daugiau“.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad abi šios valstybės
panašios didelėmis parlamento galiomis, lyginant su prezidentui
tenkančiomis, todėl, pasak jo, bent kol kas nesimato prielaidų iš
esmės keistis valstybių užsienio politikos krypčiai.
Moldovoje pirmą kartą įvykus tiesioginiams prezidento
rinkimams, juos laimėjo prorusiškas kandidatas Igoris Dodonas. Nors
analitikai šiuos rinkimus laikė Moldovos pasirinkimu tarp Rytų ir
Vakarų, L.Linkevičius nemano, kad iš esmės pasikeis
proeuropietiška šalies kryptis.
„Kviesčiau atidžiau pažvelgti į esmę: jeigu kalbėtume apie
Moldovą, žinome, kad tai yra parlamentinė valstybė ir labai
svarbus vaidmuo yra skirtas parlamentui. (...) Be to, prieš porą
metų ir Konstitucinis teismas pasisakė apie europinį kelią – kad
tai yra, pagal Konstituciją, vienintelis įmanomas kelias
Moldovai“, – sakė jis.
Pasak L.Linkevičiaus, ir šalies premjeras po rinkimų
patvirtino, jog ir toliau bus dirbama nenukrypstant nuo europietiško
kelio.
„Visa tai niekuo nekeičia mūsų požiūrio, mes pasiruošę
bendradarbiavimui tiek, kiek Moldova pasiruošusi, nes Moldova
nemažai pasiekė: prieš porą metų jau bevizį režimą gavo ir
asociacijos sutartis, taip pat ir laisvosios prekybos sutartis su ES
juda į priekį“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Bulgarijos centro dešiniųjų pažiūrų premjeras Boikas
Borisovas sekmadienį paskelbė atsistatydinantis iš pareigų, kai jo
remiama parlamento pirmininkė Cecka Cačeva pralaimėjo kovą dėl
prezidento posto prorusiškam socialistų kandidatui Rumenui Radevui.
„Reikėtų palaukti, kaip toliau klostysis įvykiai, nes
atsistatydinus ministrui pirmininkui turėtų būti suformuota nauja
Vyriausybė, bet kadangi Parlamentas lieka bent jau kol kas toks pats,
kol nėra kitų planų, kažkuo iš esmės kad keistųsi politika vėl
gi pagrindo nėra ir vėl reikėtų priminti tą faktą, kad tai yra
požiūris į Vyriausybę“, – apie pokyčius šioje šalyje
kalbėjo L.Linkevičius.
Pasak jo, kol kas nėra ženklų, kad dėl pokyčių valstybėse
narėse galėtų keistis bendra Europos Sąjungos užsienio politikos
kryptis.
„Aišku, pokyčiai šalių viduje neišvengiamai turės
kažkokios įtakos. Kiek jie lems, parodys mūsų diskusijos. Kol kas
aš nematau, kad keistųsi iš esmės europinė laikysena ar
politika“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
