Vasario 6-ąją Vilniaus kelių policija vykdė reidą, kurio metu tikrino vairuotojų blaivumą. Sustabdytas Ž. Ruminas į alkoholio matuoklį pripūtė įspūdingus skaičius – 1,38 promilės. 29-erių vairuotojas tikino nevartojęs alkoholio ir pareikalavo atlikti kraujo tyrimą.
Nuvykęs į Priklausomybės ligų centrą jis davė kraujo tyrimui, kuris parodė, kad automobilį „Subaru“ vairavusio jauno vyro kraujyje alkoholio nėra. Tada prasidėjo teisminis procesas, kurio metu Ž. Ruminas siekė įrodyti savo tiesą.
Po to prasidėjo teismų maratonas, kurį galiausiai laimėjo pareigūnų sustabdytas vairuotojas. Kiek tai kainavo nervų ir jėgų? Ar rezonansinė byla, kurios epicentre jis ir atsidūrė, pakeitė vaikino gyvenimą? Apie tai – lrytas.lt pokalbis su Ž. Ruminu.
– Kaip jaučiatės laimėjęs bylą? – lrytas.lt paklausė Ž. Rumino.
– Aišku, džiaugiuosi, nes kitaip ir negalėjo būti, tačiau kol kas dar reikia palaukti 20 dienų, kol įsiteisins teismo sprendimas, nes per šį laiką pareigūnai vis dar gali jį apskųsti. Tiesa, paskutiniame teismo posėdyje jų atstovas minėjo, kad jau daugiau nebeskųs, nes problemos, dėl kurių grąžino bylą nagrinėti iš naujo, jau kaip ir išspręstos. Labiausiai džiaugsiuosi, kai turėsiu vairuotojo pažymėjimą rankose.
– Jūsų istorija prasidėjo prieš dešimt mėnesių. Kaip jūs gyvenote visą tą laiką?
– Savaime suprantama, kad nervų buvo daug. Visų tų dešimt mėnesių galėjo nebūti, jei pareigūnas būtų turėjęs daugiau žmogiškumo, o ne noro iš karto surašyti protokolą ir būtų leidęs man pūsti antrą kartą. Viskas tuo galėjo ir pasibaigti.
Daug išgyvenimų buvo ir dėl aplinkinių. Vieni palaikė, kiti nepalaikė, kai internete pasirodė straipsniai apie tai, aš buvau laikomas girtuokliu, pasipylė komentarai, reakcijos. Tai tikrai buvo nejauku ir nesmagu.
– Teismas nepriteisė policijai padengti jūsų teisminių išlaidų. Kiek jums viskas kainavo?
– Kalbant apie pinigus, tai ta suma tikrai nėra didelė, palyginti su tuo, kiek man viskas kainavo nervų. Viskas man atsiėjo apie 600 eurų. Tačiau, kaip ir sakiau, šitos sumos nepalyginsi su tuo, kiek man išgyvenimų tai sukėlė.
– Dėl teismo išlaidų padengimo jūs galite bylinėtis civiline tvarka. Ar ketinate tai daryti?
– Turiu visokiausių minčių. Pasitarsime su advokatu ir žiūrėsime, kas bus.
– Nuo tos vasario 6-osios, kai buvote sustabdytas policijos, sulaukėte gana daug dėmesio. Kaip dėl šios bylos kito jūsų gyvenimas?
– Buvo sugadinta labai daug mano planų. Negalėjau keliauti į užsienį, ten vairuoti, nes turėjau laikiną vairuotojo pažymėjimą. Tai sukėlė daugiausia problemų.
Žiūrint į aplinkinius, tai turiu tikrai pasidžiaugti, kad mano darbdaviai yra geri ir tiki manimi, o ne tuo, kas skelbiama viešai, žiniasklaidoje. Jei būtų tikėję tuo, tai mano gyvenimas tikrai būtų kitęs gerokai labiau. Būčiau atleistas iš darbo ir, apskritai, turbūt jokio darbo neturėčiau.
– O kaip jūsų draugai, artimieji į viską reagavo?
– Tie draugai, kurie yra artimi ir tikrai mane pažįsta, mane palaikė, nes žinojo, kad niekada gyvenime nėra taip buvę ir nebus, kad išgėręs bent lašelį ar gurkšnelį, nors ir silpno gėrimo, sėsčiau prie vairo.
Aš esu labai prieš tokius dalykus, niekada to nesu daręs ir nedaryčiau. Turėčiau padėkoti visiems, kurie mane palaikė, nes be to palaikymo būčiau pats save morališkai sužlugdęs.
– Bylą buvote laimėjęs jau birželį, tačiau tada policija sprendimą apskundė. Kaip tuo metu jautėtės – teismas jus pripažino teisiu, bet policija su tuo nesutiko?
– Tai yra subtilus dalykas. Aš pasinaudojau ta teise, kad jei įpūtęs nesutinki su alkoholio matuoklio parodymais, gali pasitikrinti kraują. Dėl to man atrodo, kad jei kraujo tyrimas parodo nulius, tai turėtų būti šimtaprocentinis įrodymas.
Man taip pat teko domėtis apie alkoholio matuoklius ir skaičiau vieno profesoriaus komentarą spaudoje, su kuriuo labai sutinku. Jis klausė, kaip pareigūnai gali bausti tave už alkoholio kiekį kraujyje, jeigu tu į alkoholio matuoklį pūti orą. Tai yra nesuderinama, nesueina šie dalykai. Man buvo keista ir apmaudu, kad sistemoje visi kaip ir supranta, kad taip negali būti, bet vistiek yra.
– Ar po šios istorijos nepraradote pasitikėjimo policija?
– Aš visada labai tikėjau policija. Galvojau, kad tie, kuriuos rodo per televiziją pripūtusius į matuoklį ir sakančius,jie tikrai tiek pripūsti negalėjo, kad mažai išgėrė, nusikalba. Tai sukėlė ir pamąstymų apie pareigūnus, apie jų naudojamas priemones, apie tai, kaip jie elgiasi su vairuotojais.
Po mano atvejo buvo momentas, kai pradėjau nepasitikėti pareigūnais. Tačiau geriau pagalvojęs supratau, kad visur yra visokių žmonių. Apskritai, visa policija nesu nusivylęs. Esu nusivylęs būtent tais žmonėmis, kurie man pakišo kiaulę.
Jeigu viskas būtų vykę paprasčiau, jeigu pareigūnai būtų stengėsi padėti man, o ne norėję kuo greičiau surašyti protokolą, tai būčiau tikrai laimingas.
Be to, Marijampolėje buvo praktiškai identiškas atvejis, kai sustabdytas vairuotojas įpūtė dvi su puse promilės, tada jam davė pūsti ir antrą, ir trečią kartą. Galiausiai jis įpūtė nulius ir viskas buvo tvarkoje. Man būtų įvykę tas pats. Labai keista, kad pareigūnai norėjo viską kuo greičiau padaryti ir bėgo surašyti tą protokolą.
– Kokie jūsų planai atgavus vairuotojo pažymėjimą?
– Turiu planų keliauti. Labai norėčiau, kad ir šie planai nežlugtų.
