„D.Trumpas yra kiek mažiau nuspėjamas nei Hillary Clinton, bet
vėlgi bendrai paėmus aš manau, kad nereikėtų čia mums skambinti
kažkokiais pavojaus ar panikos varpais, kad čia dabar viskas virs
visiška sumaištimi“, – BNS telefonu iš Vašingtono trečiadienio
rytą sakė ambasadorius.
„Draugų mes visada turėjome ir turime abejose stovyklose, ir
demokratų, ir respublikonų, ir nenuostabu būtų, kad tie
respublikonai gali ateityje atsidurti prezidento administracijoje,
jeigu bus išrinktas D.Trumpas“, – pridūrė jis.
Diplomatas teigė neabejojantis, kad Lietuva ir toliau bus
Jungtinių Valstijų partnerė, nepriklausomai nuo išrinkto
prezidento: „Mūsų partnerystė matuojama ne vieną dešimtį
metų“.
R.Kriščiūnas sakė, kad kai kuriuos kandidatų pasisakymus
saugumo tema prieš rinkimus galima „nurašyti rinkimų
kampanijai“, ypač turint omenyje, kad abiejų kandidatų rėmėjai
aktyviai remia ir NATO.
„Kandidato kalba nebūtinai virs prezidento darbais. Rinkimų
kampanijos metu žiniasklaida buvo linkusi pasigauti pranešimus,
kurie paskui, kelių mėnesių bėgyje, švelnėjo“, – teigė
diplomatas.
Lietuvai taip pat svarbus bendradarbiavimas su Amerika prekybos
srityje, tvirtino ambasadorius.
D.Trumpas kol kas pirmauja JAV prezidento rinkimuose, surinkęs
244 rinkikus iš reikalingų laimėti 270, rodo pirminiais rezultatais
ir apklausomis po balsavimo grindžiamos prognozės. Jo varžovė
demokratų kandidatė H.Clinton kol kas laimėjo 209 rinkikų balsus.
Įtampa Rusijos grėsmę jaučiančiose Baltijos šalyse buvo
matoma bemaž visos JAV prezidento rinkimų kampanijos metu, ją
pakurstant D.Trumpo pasisakymams, kuriais jis ragino pertvarkyti
NATO ir sumažinti Amerikai tenkančią įsipareigojimų pasaulio
saugumui dalį.
Daugiausia kritikos tarp šių pasisakymų iššaukė paprastai
kietos pozicijos dėl Maskvos politikos besilaikančių respublikonų
kandidato mintis, jog sprendimą, ar ginti Baltijos šalis nuo Rusijos
agresijos, jis priimtų tik įvertinęs, ar jos vykdo savo
įsipareigojimus.