Tokią poziciją išsakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė
Algimanta Pabedinskienė, šią savaitę apsilankiusi pabėgėlių
priėmimo centre Rukloje, kur pirmiausia prisiglaudžia perkelti
migrantai. Ji sakė prašysianti Vidaus reikalų ministerijos ir
Migracijos departamento greitinti prašymų nagrinėjimą – to,
anot jos, reikia norint sumažinti pabėgėlių koncentraciją
Rukloje.
T.Žilinskas savo ruožtu sako, kad pabėgėliai Rukloje
užsibūna ne dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo.
„Aš galiu pasakyti, kad mes ir dabar perkeltų asmenų
prieglobsčio prašymus nagrinėjame kur kas greičiau – dvigubai
greičiau – nei įprasta. Daugiausia iki šešių savaičių. Bet
šiandien Rukloje vis dar laikoma 80 perkeltų asmenų, kuriems
Migracijos departamentas jau yra suteikęs statusą. Vadinasi, 80
asmenų gali būti perkelti tolesnei integracijai į savivaldybes,
bet kažkodėl tai nevyksta. Taigi aš manau, kad vargu ar dar didesnis
(prašymų nagrinėjimo) paskubinimas ir aukojimas tam tikrų galbūt
saugumo patikrinimų tikrai neišspręstų problemos“, – BNS sakė
vidaus reikalų ministras.
Pagal Europos Sąjungos programą Lietuva yra įsipareigojusi
priimti 1105 pabėgėlius iš Artimųjų Rytų. Šiuo metu į šalį
perkelta beveik 200 asmenų, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre
tebegyvena 99 pabėgėliai iš Artimųjų Rytų.
Vienos pabėgėlių priėmimo centre apsistojusios šeimos
prašymas suteikti prieglobstį atmestas – jau į Lietuvą perkeltai
septynių asmenų šeimai Migracijos departamentas nutarė neleisti
gyventi mūsų šalyje, nes jie esą – ne karo pabėgėliai, o
ekonominiai migrantai. Šeima kol kas nedeportuota, nes departamento
sprendimą ji apskundė teismui.
Ministro aiškinimu, šios šeimos atvejis verčia dar labiau
tikrinti migrantus iki jų perkėlimo, tačiau tikina, kad saugumo
požiūriu jie ir dabar patikinami „absoliučiai“.
„Ne vieną kartą minėjau, kad tų patikrinimų iki perkėlimo
akcentas yra dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui, dėl tų
asmenų patikimumo ir saugumo padarome absoliučiai viską, kas
įmanoma, kad tie asmenys nekeltų grėsmės. O ar tie asmenys yra
ekonominiai migrantai, ar karo pabėgėliai, čia jau yra atskiras
klausimas, tikrai reikia nemažai surinkti informacijos, norint
įrodyti, kad jie yra ekonominiai migrantai (...) Mes, aišku,
pasistengsime dar labiau patobulinti procesą, dirbame su kolegomis
graikais, turkais ir italais, kad rastume galimybių gauti dar daugiau
informacijos, kad tokių atvejų nepasikartotų“, – sakė
T.Žilinskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad iki šiol tik viena šeima
iš perkeltų beveik 200 migrantų pripažinta ekonominiais
migrantais.
